QUOTE(Getter @ 2008 01 31, 03:40)
WOW
labai patiko j/b ir spindinčios akytės
galiu gal paklausti nustatymų ir dėl apšvietimo, blykstė čia ar visgi ne? Pati spėčiau, kad ne
na, gerai įsižiūrėjus į akis (netgi labai įsižiūrėti nereikia - tokios jos didelės, kaip ežerai
) matosi langas ir fotografuojančiojo siluetas.
ech kad jau giriate (o vyrai tai laaabai mėgsta) tai dar kiek žinių, kam žinomu, kam ne, bet patikėkit, aiškindamas sisteminu krūvas informacijos, kurios prisiskaičiau per kelis pastaruosius metus ir tiesiog atėjo laikas ją sisteminti, konkretizuoti, nes kitaip jaučiu, kad tam chaose paskesiu. o dalim išleisdamas tą informacija jaučiuosi geriau. o ir praktika aiškiai dėstyti mintis raštu yra geras dalykas.
taigi, prie žinių. kuom blogai blykstė? juk duoda šviesą, kai jos trūksta. atrodo didelis pliusas.... bet visi aplinkui sako, kad blykstė blogai, naudok natūralų apšvietimą. kur tiesa? o ji kažkur anapus.... oi, ne, čia iš kito serialo
. tiesa per vidurį. blykstė iš esmės yra taškinis labai ryškios šviesos šaltinis. iš čia ir kyla visos neigiamos pasekmės: netolygus ploto apšvietimas tiek į šonus, tiek į gylį, ryškus šešėlio kontūras, jei kažkas yra tos šviesos kelyje, o jei objektas per arti - tai jis per daug apšviečiamas, dėl to atrodo plokčias. ir dar - kam patinka vamyrų akys? o paslaptis paprasta - blykstės šviea atsispindi akių dugne. kadangi blykstė naudojama tamsoje, natūralu, kad vyzdžiai pas žmones išsiplėtę ir tas dugnas aiškiausiai matomas. ir kuo blykstė arčiau optinės ašies (mažesnis kampas tarp objektyvo optinės ašies ir blykstės šviesos srauto) tuo dažniau tas efektas pasireiškia. dėl to su muilinėm, kur blykstė ir objektyvas šalia vienas kito, raudonos akys būna veik 100 proc. su išorinėmis blykstėmis tai priklauso nuo atstumo. jei žmogus arti (optines ašis skiria didesnis kampas) raudonų akių nebūna. tačiau jei žmogus už 10 metrų ir spokso į objektyvą - būkit tikri, kad jis vampyras...
jau aptarėme blykstės neigiamas savybes. kai jas žinome - lengviau su jomis kovoti. koks gi yra antonimas blykstei? - išsklaidyta šviesa. tai tokia šviesa, kuri neduoda šešėlių. apniūkusią dieną ar matote šešėlį? ne. nes šviesa praeina debesų filtrą, daug kartų atsispindi nuo žemės ir debesų, kol viską apšviečia lygia šviesa.
saulė irgi yra taškinis šviesos šaltinis (tik kiek didesnis už blykstę ir jos šviesa kažkiek atsispindi nuo atmosferos, bet jos šviesos šešėlis yra aiškių kontūrų).
vat tai ir bus atsparos taškas tolimesniam dėstymui. tam, kad gautume gražų apšvietimą reikia stengtis imituoti išsklaidytą šviesą. tačiau ji ne tokia įdomi ir jai reik šiek tiek "prieskonio" - t.y. padaryti ją kryptinga. pikus pvz. yra langas, bet tik tuomet, kai saulė šviečia ne tiesisi į jį. pro langa į kambarį patenka išsklaidyta šviesa (anksčiau, kai nebuvo studijinės šviesos, fotostudijas dėstydavo taip, kad jose būtų vienas langas, išeinantis į šiaurę. kodėl? o todėl, kad saulė nešviečia iš šiaurinės pusės ir visuomet pro langą kris išsklaidyta šviesa). langas - pigiausia studijinė šviesa, kokią tik galima rasti. antras šviesos šaltinis šiuo atveju būtų bet koks baltas paviršius, nuo kurio šviesa atsispindi ir ją galima nukreipti nirimu kampu (paklodė, vatmano lapas, putplasčio gabalas ar firminis light diskas).
grįžtam prie blyksčių. matėte filmuose ar žurnaluose dideles dėžes, kabančias nuo lubų ar stovinčias ant trikojų. jos taip ir vadinasi light box (šviesdėže). iš esmės ji imituoja langą. joje yra blykstė, kurios šviesa daug kartų atsispindi nuo blizgančių dėžės sienelių ir išeina pro balto audėklo pusę lygia, išsklaidyta šviesa. ir dar kryptinga, nes galima reguliuoti jos kryptį (lango juk nepasukiosi ir reiki sukioti modelį).
ant išorinės aparatų blykstės irgi yra sukurta visokių priedų (bounčerių, mini softboksu ir pan) kurių tikslas - sklaidyti šviesą. bet jie ne tokie efektyvus, kadangi šviesos paviršius vis viena mažas, palyginus su langu ar šviesdėže. kodėl toks svarbus šviesos paviršius? ogi labai paprastai - kuo didesnis šviesos paviršius objekto atžvilgiu - tuo tolygiau jį apšvies ir tuo švelnesni bus šešėliai. eksperimentas: paimkite prožektorių, lapą ir vienos rankos pirštą (pirštą galima pakeisti bet kokia nedidele figūrėle ar objektu, kurį galima pastatyti ant paviršiaus). tamsiame kambaryje pastatykite pirštą ant lapo ir švieskite prožektoriumi. pamatysite ryškų šešėlį ir iš vienos pusės apšviestą pirštą su ryškia šviesos šešėlio zona. dabar tarp piršto ir prožektoriaus pastatykite lapą popieriaus taip, kad šviesa, einanti į pirštą, turėtų pereiti lapą. rezultatas akivaizdus: lapo paviršius didesnis už pirštą, todėl nuo jo einanti šviesa "aplenkia" pirštą iš vienos ir iš kitos pusės, sušvelnindama šešėlį.
na ir prirašiau....
reziume:
1. fotografuojant konkrečius objektus (žmones, natiurmortus ir pan.) naudoti išsklaidytos šviesos šaltinius.
2. pagal galimybes naudoti du šviesos šaltinius (apie paišančią ir užpildančią šviesą nesiplėsiu, tai atskira tema), antras gali būti atšvaitas. eksperimentiniu būdu pamatysite, ką jis duoda.
3. naudojant išorinę blykstę patalpoje nekalti ja "tiesisi į kaktą", o išnaudoti atspindinčius paviršius, nuo kurių atsispindėjusi šviesa užpildys patalpą (matėt, kap fotografai nukreipia blykstes į lubas? lubos baltos, puikiai atspindi šviesą ir šviesa užpildo patalpą; nelieka ant sienų galvos kontūro. o kad panosuje nebūtų šešėlio ir paakiai neatrodytų kaip po savaitės išgertuvių dalį šviesos jie nukriepia į priekį. tam naudoja už gumytės užkištas korteles, dažnai vizitines. patikrintas laiku ir praktika būdas).
uf...norėjau trumpai, bet dėl laiko stokos neišėjo
tikiuosi neprivėliau daug klaidų ir nesuvėliau minties. jei kas neaišku ar ne taip - rašykite.