
Bandziau nuo metuku vis priesinasi, rieciasi, pyksta vis padarau pertraukele, po to vel bandau dabar 1metukai ir 5 men., bet visvien nedraugaujame su puodu, sodinu po nakties ir pietu miego, kol jis dar toks apdujes, bet nemegsta jis to puoduko, tik patinka nunesti kartu su mamyte ir sisiuka ispilti i klozeta

QUOTE(_braskute @ 2008 02 08, 15:27)
O tai jūs prieš naktį duodat gerti vaikui.
QUOTE(mergelytė @ 2008 02 08, 17:04)
O tai jūs prieš naktį duodat gerti vaikui.
Šiuo metu kelios valandos prieš miega duodu melisų arbatos. Tai rytą plaukiam

O dar kadangi naktį maitinu, tai be šansų išbūt be pamperso. Tik vieną kartelį pietų išmiegojo sausas







QUOTE(mergelytė @ 2008 02 08, 17:04)
O tai jūs prieš naktį duodat gerti vaikui.
zinoma, dar ir nakti pora buteliu arbatos istvarko

Jei naktį duodat gerti, nes kaip neduosi jei vaikui reikia, tai be pamperio neišsiversit, nebent pats pasiprašytų sysiu
. O maniškis išmiega iki pat ryto nepadaręs į lovytę, bet jis prieš miegą negeria ir naktį tuo labiau.
O dieną būna vis dar avarijų
. Nesiprašo nors tu ką...

O dieną būna vis dar avarijų

QUOTE(mergelytė @ 2008 02 09, 08:55)
Jei naktį duodat gerti, nes kaip neduosi jei vaikui reikia, tai be pamperio neišsiversit, nebent pats pasiprašytų sysiu
. O maniškis išmiega iki pat ryto nepadaręs į lovytę, bet jis prieš miegą negeria ir naktį tuo labiau.
O dieną būna vis dar avarijų
. Nesiprašo nors tu ką...

O dieną būna vis dar avarijų

neduoti negaliu, nes geria daug, o ir nematau tame nieko blogo tik gera


kaip gerai , kad tokia tema yra... mes dar mazytes, dar toli iki puoduko, bet visada man galvoje sukasi klausimas- kaip pripratinti vaikuti prie puoduko? pasorodo, kad nera jau taip lengva, bet pasiskaiciusi galesiu kai ka ir pati pritaikyti!!!!!

mano berniukui kai suėjo 2 metai, tada ir pats atsisėdo ant puoduko, o naktį pamperi dėdavau iki kokių 3 metų, dabar jau 4 metai jam bus ir naktį vis dar kartais būna ,kad sisioja į lovą.
QUOTE(_braskute @ 2008 02 09, 12:19)
neduoti negaliu, nes geria daug, o ir nematau tame nieko blogo tik gera
negertu tai reiktu susimastyti, o prasytis nesipraso, tai ir tenka draugauti su pampe 


Tai žinoma, jei reikia jam gerti, tai turi duoti

Kažkada patys pradės prašytis, bet norisi, kad tas kažkada būtų anksčiau

Vakar skaičiau knygą apie vaikų auklėjimą, tai ten buvo parašyta, kad meragitės prašytis sysiu pradeda anksčiau, nes jos anksčiau nei berniukai pajunta, kad nori šlapintis ir gali pasiprašyti, o berniukams viskas nutinka taip greit kad jie nepastebi, tik jau kai pradeda bėgti. bet čia su amžiumi išsprendžiama.
QUOTE(mergelytė @ 2008 02 11, 10:44)
Vakar skaičiau knygą apie vaikų auklėjimą, tai ten buvo parašyta, kad meragitės prašytis sysiu pradeda anksčiau, nes jos anksčiau nei berniukai pajunta, kad nori šlapintis ir gali pasiprašyti, o berniukams viskas nutinka taip greit kad jie nepastebi, tik jau kai pradeda bėgti. bet čia su amžiumi išsprendžiama.
kad gal daug ka mergaites daro daug anksciau, bet nera taip jau 100%, nu sakau, ateis laikas ir atsises, nesinori ziema laikyti slapiu uzpakaliu, palauksim kol atsils orai, o tada be pamperiu visa diena ir lakstys

QUOTE(mergelytė @ 2008 02 11, 10:44)
Tai žinoma, jei reikia jam gerti, tai turi duoti
.
Kažkada patys pradės prašytis, bet norisi, kad tas kažkada būtų anksčiau
.
Vakar skaičiau knygą apie vaikų auklėjimą, tai ten buvo parašyta, kad meragitės prašytis sysiu pradeda anksčiau, nes jos anksčiau nei berniukai pajunta, kad nori šlapintis ir gali pasiprašyti, o berniukams viskas nutinka taip greit kad jie nepastebi, tik jau kai pradeda bėgti. bet čia su amžiumi išsprendžiama.

Kažkada patys pradės prašytis, bet norisi, kad tas kažkada būtų anksčiau

Vakar skaičiau knygą apie vaikų auklėjimą, tai ten buvo parašyta, kad meragitės prašytis sysiu pradeda anksčiau, nes jos anksčiau nei berniukai pajunta, kad nori šlapintis ir gali pasiprašyti, o berniukams viskas nutinka taip greit kad jie nepastebi, tik jau kai pradeda bėgti. bet čia su amžiumi išsprendžiama.
Gryna tiesa





Visą laiką gaudžiau jo sysiu, tai ant puoduko, tai ant klozeto ir kaip tyčia be galo daug šian gėrė








Sėkmės brangiosios ir didelės kantrybės, nes jau žadėjau sudėt karo kirvius, bet kažkas atkalbėjo

