Vairavimo egzaminas

Ispudinga ir ikvepianti istorija
O kaip siaip jauteisi tarp tu laikymu?
Kai neislaikau visiems turbut piesiasi vaizdelis, kad esu absoliuti vepla. mazdaug tokia - stabdzio nuo akseleratoriaus neskiriu, kas 3 metrai uzgestu ir nezinau, kam veidrodeliai reikalingi
Kaip tu susitvarkei su neigiamom emocijom?


P.S. Sveikinimai naujoms korteliu turetojoms

Tarp laikymų jaučiausi bjauriai ir žiauriai:
gėda prieš šeimyną, kad tiek pinigėlių metu veltui, kad pavyzdys vėpliškos mamos; gėda prieš bendradarbius, specialiai registravausi dažniau šeštadieniais laikyt, kad nereiktų atsiprašinėt iš darbo, bendradarbiai net nustojo klausinėt kaip sekasi;
nepasitikėjimas, toks vaizdas, kad negalima manęs prileist prie vairo, kad nelaimė kelyje. Tai ėmė mažėti kai pradėjau "mokslus eit" pas Lauryną, nes jis vis kartojo, kad galiu važiuot; taip pat pradėjus važinėt po miestą (didelis ačiū vyrui, nes jis vis stengėsi, kad išsiruošus su mašina į miestą, už vairo sėsčiau aš);
rankos sviro be galo daug kartų, toks vaizdas piešėsi, kad nelemta man išlaikyt egzamino, o gal ir nereikia plėšytis;
ašarų klanai (ypač po šešto karto net vyrui buvo šokas).
Tvarkytis man padėjo: vėl gi ta pati gėda (kaip aš viską mesiu, reikia kapstytis), vis dažniau važiuojant mieste, vis daugiau praktikos, mokaisi iš tam tikroje situacijoje padarytos klaidos, nesvarbu, kad šalia sėdi šeimos instruktorius (taip vairuodama vadinu savo vyrą), bet viską turi padaryti pati. Savo "šitą regitrinę bėdą" dažnai pastatydavau prieš bendradarbės sunkią ligą. Kai palygini - apima visai kitos mintys. Prie tvarkymosi su neigiamom emocijom prisidėjo ši temelė: žinai, kad esi ne viena, gerai, kai paguodžia ir žinai, kad tave palaiko. Štai laikant šeštą kartą, atliekant pratimus aikštelėje vis kartojau savo vyriausiojo sūnaus iš vakaro pasakytus žodžius: "Tu važinėji po miestą, tai rytoj sėsk ir važiuok, koks skirtumas padarysi klaidą ar ne". Kad Jūs žinotumėt, kiek kartų tuos žodžius mintyse kartojau prieš egzaminą ir egzamino metu, matyt tai padėjo nuvyti baimę, drebulį ir susikoncentruoti į važiavimą. Paskutinį kartą laikydama kažkaip visai kitaip jaučiausi, ėjau su viena mintimi, kad visą maršrutą pabaigsiu.
Kai palyginu paskutinius keturis laikymus su pirmaisiais, tai susidaro toks vaizdas, kad pirmus kartus visai nereikėjo manęs leist sėst už vairo - buvau drebulėlė - šaltienėlė. Kaip pagalvoju, jei būčiau išlaikius iš pirmo karto, kaip būčiau išvažiavus į gatvę, į miestą viena. Va, tada būtų buvus nelaimė kelyje.
Ne veltui sakoma, kad nesėkmės žmogų stiprina (būtent taip jaučiuosi). Aišku, gal kiek per ilgai tos stiprybės link ėjau

merginos, priminkit, kaip darot lygiagretų parkavimąsi?
žinau du būdus ir dabar susimaišiau visai

linkiu kuo didziausios sekmes ir kad sis kartas butu sekmingas

važinėjau su golfu.
pavažiuoji kol gairelė bus per galinių durų lango skirtuką;
ratus susuki į dešinę ir važiuoji atbuliniu kol pro kairį veidrodį pamatysi kampą;
ratus tiesini ir važiuoji atbuliniu kol priekinė gairelė bus įstrižai per dešinės pusės priekinių durelių vidurį;
susuki ratus į kairę ir važiuodama atbuliniu mašiną pastatai lygiagrečiai.
gal supratot

Aciu , Z*rena, labai paguodei
Mane po 4 tos nesekmes visiska neviltis buvo apemusi. Tas egzaminas, aisku, ne gyvenimo pabaiga, bet kazkodel viska tokiom niuriom spalvom nudazo...
bet reikia susiimti ir vaziuoti toliau - rytoj vel papildoma pamoka pasiemiau.

aš po neišlaikymų susinervindavau tik kitos dienos rytą, kai sedatif'as pragaruodavo bet taaaip gėda būdavo. iki šiol mažai kas žino, kad aš tokia nevykėlė, kas klausia - sakau, kad iš 3 karto išlaikiau nu bet kur dingsi - grįžti, užsirašai kitam kartui, skambini instruktoriui, susitari, susiverži diržą ir judi pirmyn. ale man kažkaip kiekvieną kartą vis drąsiau laikyt būdavo, nors neišlaikydavau dėl itin kvailų klaidų, kurių šiai nė pro kur nešautų daryt na ir paėmiau tą regitrą jūs irgi paimsit, tik špakliaus nepamirškit, kad berniokus apžavėtumėt ir ant kortelės gražiai atrodytumėt

ir tokie "spakliai" vazineja musu keliuose?
Del tokiu spakliu nera kur parkuotis. Jeigu spakliai nevazinetu , vilnius dar kokius 5 metus apsieitu be aplinkeliu...

Nu ir nusišnekėjai

šaunuolė, z*rena,

Nu ne, kaip matote, vien del spakliaus Regitra nepraleidzia.
Pas mus Vilniuj vazineja tik profai.
Tik problemele, kad ne visi is karto jais patampa
O jus, turbut, is tu , kurie gime vairuoti mokedamas?

ne. As is tu, kurie pries vaziuodami ne "spakliu" patikrina, o tepalus .

nenusiminkit, kurios nesugebat islaikyt vairavimo. Kiek mane mokino orkaite ir skalbimo masina naudotis...po siai dienai nemoku.