[quote=sraigiausia,2008 02 16, 14:27]
[quote=Z*rena,2008 02 16, 01:11]
:
Papildyta:
- taip septynis kartus
, bet šiandien
pagaliau
Tiesą sakant, nuo pat ryto kažkaip kitaip nei anuos kartus jaučiausi. Į Regitrą važiavau su mintimi, kad jei išvažiuosiu į miestą, tai maršrutą nuvažiuosiu visą, o jei ir bus klaida (egzas baigtas), tai nutariau prašytis, kad leistų pravažiuot iki galo (įdomu, ar galima) arba tegul pats praveža. Kaip ne kaip pinigėliai sumokėti už pilną egzą
Taip, kad visoms neišlaikiusioms linkiu judėt, tik nesustot, nenuleist rankų (lengva pasakyt, o kiek kartų sviro), viskas yra įmanoma
Tu saunuole
Laaabai sveikinu
O mane po 4 tos nesekmes kazkokia apatija apeme - viskas is ranku krenta.
Siandien vaziavom i Maxima, pamaciau kaip pro sali praleke mergina uz vairo, tai net apsiverkiau
O jau klausimas ,,kaip tau vairavimas sekasi?'' - baigia is proto isvaryti...
Ir irodyk visiems , kad siaip jau neblogai, o is aiksteles regitroj niekaip neisvaziuoju
Bet nieko - per savaitgali atsigausiu ir vel nusiteikskiu naujam sturmui
[/quote]
Ačiū už sveikinimus. Jei dar kam įdomu, tai galit paskaityt apie mano Regitros šturmą.
I - as laikymas (gruodžio 14 d.). Kai instruktorius atvežė susipažinti su Regitros aikštele, labai jau krito vienas egzaminuotojas - aukštas, žilas, su akiniais - labai jo išsigandau, nors nelaikiau, bet jaučiausi kaip mergina, kuri tuo metu neišlaikė aikštelėje. Atvažiavus laikyti teorijos egzo, vėl tą patį egzaminuotoją pamačiau ir nukrėtė šiurpas. Ir atspėkit, pas ką man teko laikyti? Būtent pas tą patį egzaminuotoją. Baimė nereali, suklydau aikštelėje atlikdama tą patį pratimą - lygiagretų parkavimąsi, kur suklydo mano matyta mergina.
Grįžtant namo buvo
ir didelis pyktis. Sutariau dėl papildomų pamokų su kitu instruktorium (sutikau laukti sausio pabaigos) Rytojaus dieną - II i as laikymas (gruodžio 15 d.) (šeštadienis, nuvažiavau į Regitrą, sulaukiau laisvos vietos). Šįkart aikštelė susitvarkiau ir išvažiavau į gatvę. Egzaminuotojas (nedidukas, tamsiaplaukis, su ūsais) primena: "Čia turėtumėt važiuoti greičiau", tai ne gi gaila ir KK - greičio viršijimas. Grįžus namo, vaikams leidau žaisti prie kompo su sąlyga, kad nuolat ieškos man laisvos vietos Regitroj. Užsiregistruoju trečiadieniui. Su instruktorium sutariau dėl trijų papildomų pamokų.
III - as laikymas (gruodžio 19 d.). Nepaėmiau lygiagretaus parkavimosi. Dar dvi papildomos pamokėlės. Užsiregistruoju šeštadieniui.
IV - as laikymas (gruodžio 22 d.). Krentu ten, kur jaučiausi stipri - T sankryžoje (užlipau ant linijos). Egzaminuotojas pataria padaryti laikymo pertrauką, o važinėti su savo mašina. Už vairo nesėdau visą mėnesį - iki sausio 22 d.- pirma pamoka su nerealiu instruktorium Laurynu (iš "Gineidos"). Po pirmos pamokos skraidžiau, vakare per šlapdribą nepabijojau sėsti už vairo ir važiuoti į miestą (pirmą kartą su savo mašina). Septynios nuostabios pamokėlės, daug žinių, daug išmokau.
V - as laikymas (vasario 2 d.) Aikštelę paėmiau, važiuoju į miestą. Ten BKK - egzaminuotojo įsikišimas siekiant išvengti avarinės situacijos (iš greitėjimo juostos lindau neįvertinusi situacijos). Grįžtu nerealiai patenkinta (net vyras nepatikėjo, kad neišlaikiau). Laiminga buvau todėl, kad susitvarkiau su jauduliu, baime ir kt., sėdus už vairo, viskas dingo, o liko tik pratimai, kuriuos aš moku ir galiu atlikti. Pati su M grįžtu namo, maluosi po miestą (dirbu vyro taksiste) Dar dvi pamokėlės, į jas atėjau pasiruošusi - ant lapelio susirašiau klausimus instruktoriui. Išaiškino, apvažiavom.
VI - as laikymas (vasario 9 d.) Stringu aikštelėje - atlikdama statmeną parkavimąsi, apžergiu liniją, taisausi, nepavyksta.
Vėl darbas prie kompo. Nutariu, kad pamokų nam jau gana. Važinėju su vyru po miestą, maluosi Saulėtekio aikštelėje. Pasitikėjimas ir tikėjimas savo jėgomis kyla, kur nekils jei vyras vis sako: "su tavim jau nebaisu važiuoti po miestą".
VII - as laikymas (vasario 12 d.) Egzaminuotojų jau nebeprisimenu, bet mane jau pažįsta. Aikštelė vėl man pasiduoda. Važiuoju į miestą, sankryžoje sustoju ne toje eismo juostoje (nors iš anksto mirksiu, siunčiu signalą, kad rikiuojuos, balsu egzaminuotojui nusakau savo ketinimus, bet akys užkliūna už ant kelio esančio žymėjimo ir ketinimai liko tik ketinimais, nors su instruktorium apvažiuota išsiaiškinta, bet...).
Su vyru pasimalu mieste, Saulėtekio aikštelėje. Vėl darbas prie kompo.
VIII - as laikymas (vasario 15 d.) Mane vėl pažįsta egzaminuotojas, sėdus į mašiną ir aš jį prisimenu (kur neprisiminsi knygos skaitytojo). Į mašiną sėdu 12.03, pasibandau, aikštelė man pasiduoda, 12.11 važiuoju į miestą. Į dešinę, į kairę, vėl į kairę, dar į kairę, važiuojam link Regitros, sužiba viltis - gal egzo pabaiga, bet į dešinę. Žiauri sankryža, reikia sukti į kairę, dėkui furos vairuotojui, mane pravežusiam (jis sustojo man iš dešinės, nors suko į kairę kaip ir aš, žiūriu jis juda ir man moja, kad važiuočiau, aš tik žvilgt kairėn ir pirmyn), toliau dešinėn. Pakeliui matau vieną Regitro mašinytę kur keičiamasi vietomis, vėliau - kitą, mano koja net nutirpus, kad nepaspaust per daug (juk šitam kelyje viršijau greitį), egzaminuotojas pasisiūlo man padėti ir pagazuot (kad dar kartą neišlaikyčiau), aš atsisakau. Už Gariūnų už sankryžos (į Maximą ir į Regitrą) pasimaišo didelė duobė ir būtinai į ją pataikau. Grįžtam į Regitrą, sustojam, matau kaip užbraukia langelį "neišlaikyta", klausiu, ar daug klaidų (nemačiau žymint), ar išlaikiau, o jis sako: "Jei ratai bus visi ir sveiki, tai išlaikei", apėjo mašiną, patikrino ratus ir sako: "prašom susimokėti paskutinius pinigus Regitrai", paaiškino, kur eiti fotografuotis.
Nu ir pripyliau
Taip, kad "per kančias į žvaigždes".
