QUOTE(in vino @ 2011 09 23, 09:14)
Na ka mergaites - sunkiai mums su ta adaptacija... Ryte asaros atsisveiknant, tiesiog rekia. Po to as iseinu. viskas sake gerai - nurimsta greit, palikau jau trecia diena ir miegui - sake be jokiu asaru uzmiega... Nu bet tie rytiniai verkimai

Jau pavargau, siandien vyras vede, nes nebegaliu - griztu namo ir bliaunu...Naktimis irgi neramiai miega - siaip kitu kazkokiu negerumu nepastebejau - valgo, sisioja tvarkingai... Gal man dar kentet? Ar tikrai nekankinu vaiko? Na kaip padaryt kad baigtusi tie rytiniai "noriu mamos" "nepalik" ir tt...
Visai normalu, sakyčiau dar palaukite. O rytais verkia bent pas mus ir tie kurie iš lopšelio atėję, t.y. jiems jau ne naujiena, kurie pernai lankė lopšiuką, bet po vasaros kažkiek atpratę buvo, bet paskui apsiramina ir viskas gerai. Jie juk dar mažiukai ir rytais gal anksčiau keltis kai kuriems sunkoka. Natūralu, kad irzlūs būna. Kam gi čia smagu kai tempia anksti į darželį (išsivaizduokite, juk, tik pabudo, pabuvo su mamyte tėveliu kol aprengė, valgė ar nevalgė namučiuose ir į kolektyvą, dar ne visai įprastą, visai dienelei iki vakaro

) Nu spaudžiam mes tuos vaikelius i rėmus, ale ką daryti, kažkaip pratinti reikia. Gerai jei adaptacija lengva. Kitaip tariant mes manome, kad jei vaikutis neverkia tai jau jam ir gerai. Čia mums ramiau dėl to kad neverkia, o gal iš tiesų geriau jeigu kartais biskutį ir paverkia, juk jie vaikai.
Kažkur skaičiau, kad jeigu vaikas neverkia tai dar nereiškia, kad jis neišgyvena ar jam ne stresas, bet kokiu atveju stresas, jeigu tai jam nauja, tik vieniems didesnis kitiems mažesnis, o čia jau nuo vaikučio priklauso.
Dar luktelkite, manau jums viskas pasiseks
Va jeigu nevalgytų, nesiusiotų, nieko neveiktų, kaip kad pasakojo viena auklytė, jog turėjo vaikutį kuris po trijų mėnesių tik nustojo stebėti, nieko neveikti ir pradėjo valgyti. Ten mama labai daug kantrybės turėjo, bet nežinia kokia to kaina. Aš tikriausiai taip nebegalėčiau