QUOTE(Singė @ 2011 09 08, 14:06)
Panašiai yra su mano sūnumi. Jis niekda labai lengvai su niekuo į kontaktą neidavo. Reikėdavo kažkiek laiko, kad pripažintų žmogų ir su juo elgtųsi kaip su savu.
Kiekvienas vaikas individualus. Mes išgyvenam labai sunkų periodą, kas liečia darželį. Jis gailiai verkia, vos tik supranta, kad jau rengiu drabužėliais darželiui. Nešant keliu, apstoja, paskui vėl isterija prasideda, pamačius darželio vartus.
AUklėtojos sakė, kad itin jautrus vaikas, nenori žaist, nieko nenori. Nustoja verkt, vėl pradeda, vėl nustoja, vėl pradeda. Džiaugiuosi, kad bent eina prie pietų stalo ir valgo. Gal kažkas gali pasakyt pasakyt, kadžkažkur klaidą padariau auklėdama-gal užsidariusi buvau nuo aplinkos, nėjau su juo ten, kur žmonių yra. Deja-visur važinėjom ir ėjom kartu, pas mus ateina draugai, nes jų turim, mes patys nesėdim namuose.
Tiesiog yra jautrus vaikas.
Jam dabar labai sunku. SUtinku su ta nuomone, kad negaliu pasilikt su juo grupėj nei pusvalandžiui, nei valandai. Jei eiti ta taktika, reikėjo ieškoti Lietuvoje darželio (mūsų atveju) kur mamos su vaiku gali būti visą ištisą dieną kokias 2 sav. - mėnesį.Tikiu, kad tada be ašarų būtume apsiėję. Kitu atveju-nei valanda, nei 2 neišgelbės mūsų nuo streso.
Žinau, galima pasiūlyti variantą, kad samdyti auklę, kuri jį nuo pietų paimdinėtų (nes jau turėsiu išeiti į darbą). Bet žinau savo vaiką-tai nieko pakeis. Esmė ne darželis, bet tame, kad nėra šalia mamos arba tėčio. Jis verks ir prie auklės ir bus dar vienas šokas.
Galima svarstyti variantą, neleisti į darželį dar metus, bet tai neišgelbės nuo padėties. Vėl gi, žinau savo vaiką ir jei dabar nebus lūžio, bus žiaurus lūžis vėliau. O su kiekvienais metais tik didesnis pažeidimas vaiko galvelėje bus. Jei neleisiu aplamai į darželį, mokykloje (1 klasėj) bus trauma juoda.
Tad lieka vienintelis kelias, laukti kol dabar jis persilauš. Man tai irgi labai žiauriai skamba. Aš nežinau, kaip jam padėti ir pagelbėti. Čia gal tik jam pačiam turi ateiti suvokimas, kad darželis yra tik laikinas dalykas, kad tai nėra taip baisulingai baisu, kaip jam atrodo. NEBEŽINAU.
sirdziai ramiau kaip mes toki ne vieni, as vyrui sakau gal atideti kokiem 2 men ejima, bet jis kaip ir jus argumentuoja ta pati.....anksciau ar veliau visa tai reiks pereiti, nebus taip kad jis tai isaugs, as visa tai suprantu bet niekiap neikalu tai i galva nu ka djis dar tik verktu tik nuvedamas tai man tai butu susitaikoma ir kaip nors bet kaip jsi ten prabuna veina valanda ar dvi ir istisia verkia, parejas namo verkia, apetito nera ranaus miego nerasta nei diena nei nakti. su teciu nelieka ir pan..... istisai girdisi mama mama vat kad kas pasakytu kad toks itemptas vaiko gyvenimas nepadarys jam bedos butu daug ramiau.o dabar suku galva kaip cia padarisu kad but geriau
Papildyta:
QUOTE(Tikaram @ 2011 09 08, 15:24)
tai bet kurioj saly, mamos sirdy problemos tos pacios. Bet cia neskubama palikt vaiko vieno. Va esminis skirtumas, kuri as pastebejau, kad jus pratinat vaika viena, o mes pratinam prie darzelio, tada but jame viena. Tiek laiko, kiek reikia pratinam. O jus gi, juk skaiciau, po keliu dienu jau atplesinejat vaika nuo saves rubinelej. Ir visos darote ta pati. Tiek jautriu vaiku mamos, tiek tu, kurie nustoja verkti uzdarius duris. Lyg skirtumo ir nebutu.
Kazkaip uzmirstama, kad vaikas zmogus. Jus uzpyksit. Bet pabukit vaiko kaily. Isivaizduokit situacija, kurioje jums be galo baisu, nezinoma, nauja, o jus paliktos vienos. Ir rekiat rekiat, o niekas neateina, reikia, kad priprastumet. Skaiciau kitam forume ir blogesniu variantu, kad vaikai vemia is streso, raiciojasi grindimis. Ar jums kada yra teke toki stresa patirti? Nemanau. Neuzmirskim, vaikai - mazi zmones su jausmais. Kazkada tures priprast, darzelis ne su mamom ir tt - ziaurus pasakymai. Jus ir tik jus zinot, kaip palengvint vaiko pripratinima, bet visos elgiates pagal auklyciu visiems vaikams taikomus sablonus.
Mindaivos saunus vaikas, jei drasus, supranta ir tt, kitos, kuri uzdave daug klausimu : kada pripras, po metu ir tt - jautrus vaikas, jei reikia kitokio pratinimo budo, o vistiek visos turit, ateit, palikt, tegu pratinasi. Ir tai mamai, kuriai tiek klausimu kyla, o atsakymu nera, tikrai ne pro sali psichologo konsultacija, bus ramiau ir aiskiau,kaip elgtis, jei pati kol kas nezino.
Atsiprasau, matau mano nuomone, skiriasi nuo jusu.
Sekmes, jungiuos i temute prie uzsienieciu
Papildyta:
as sutinku. Ka daryt jautraus vaiko mamai. Isvaroma? As iseiciau is proto...
o ka mes cia darom

einam is proto ir stresuojam ieskom tokio pat likimo zmoniu kad butu lengviau, gal kas nuramins, patars

abejoju ar atsirastu kokia mama kuriai sakytu pasilikit pabukkit su vaiku, o ji sakytu ne tegu pripranta vienas

juk tos pirmos dienos tokiso sunkios palieki vaika valandai dveim, man kaip ir daugeliui tai kosmarsikai daug sirdis dauzosi sirdy begalinis nerimas o kai atieni pasimt maziaus o jis ten visas uzpurtes nuo asaru ka daryt, verki kartu su juo