Adaptacija darželyje

Tikiuosi ir laukiu nesulaukiu tų geresnių laikų.
Tikrai, mamos, stiprybės ir dar kartą stiprybės visoms!

verkimas verkimui nelygu, mano, kai isteriske klyke as atejau ir paemiau ant ranku. kita diena buvo be asareliu. Aukletojai pasakiau, jei verks isteriskai ir nenuraminamai, skambint man. Jus raset, kasd valanda isteriskai klyke. Jums gal su protu negerai, atsiprasau, bet... gal pati paklykit valanda isteriskai ir paziurekit savo savijauta? Pvz kai pratinates naujam darbe. Gal jau baikit vadovautis knygom ar kokiais tai sablonais ir galvokit apie savo vaika individualiai. Isterijos yra ziauriai ziauriai blogai. O kiek vaikui? Tas amzius, kai mama dingsta is akiracio, reiskia dingsta visam laikui? Tikrai sutraumuosit vaika. Visada vengiu isterisku verkimu, nes manoji irgi linkus ir as zinau, kaip elgtis su ja, ir jokia cia klaida, kad pabuvau su ja poto puse dienos. Ji pasijaute saugiau ir kitadien pamojavus ranka nubego pas vaikus... nes zino, mama salia. Visai nesiruosiu bet kokia kaina, truks plys pripratint prie darzelio ir aukletojom nereikia taip tiket, kad zino, kada jau vaikui negerai. Ji jusu vaika mato kelias dienas, o jus kelis metus...ir ko aukletojai stresuot, ne jos vaikas verkia ir poto gali turet bedu...

nelabai suprantu ka jus siulote?
mes ir einame savaite bunam apie valanda, ir visa sia valanda vaikas verkia, atsisveikinima ir labai graudus, o emocine bukle siuo metu yra kritine, net paemus vaika is darzelio jis visa diena verkia, zyzia, nepriisleidzia nei tecio nei brolio, nei mociutes, nevalgo, pietu miegas?tokio nebera ismiega valanda per kuria 3 kartus pabunda, pvz sianakt 3 h nakti verke mama nors gulejau salia....o ka daryt kas patars aukletojos sako gink dieve nenutraukit ejimo turi priprasti, o kaip bus is tiesu zinau kad turi bet kada?po metu daugiau?ar dabartine jo busena, itampa nepridarys jam zalos.aukletoja sako jis labai priisrises prie jusu-na taip nepasakyciau, likdavo tiek su mociute tiek su senialais, tacaiu labai ilgai adaptuojasi prie aplinkos pvz. jau senelius pazysta daug laiko tik mociute uzsides akinisu viskas bijo verkia, nebepazysta, apie toki dalyka kad svetimas uzkalbins tai ner kalbos dudos baisiausios, dedes nemate menesi viskas naujas-svetima s zmogus.jautrus yra nuo gimimo....tad as puikiai ji suprantu atvede mama paliko su nepazystamais zmonem, jam yra baisu. bet ka daryti sukasi tukstantsi minciu galvoje bet kuri yra protingiausia, dar laukti koki pusmeti tada bandyt bet ar kas bus kitaip?pirmasis ejo gal iprastai kaip ir visi per 3 men adaptavosi, ejimas buvo su asarom bet uzdarius duris nurimdavo, o kaip ateidavau pasimt apsidziaugdavo ir visus rupescius paligdavo uz tu duru, manau savaitele turiu dar buti stipri, aisku geraiusiai butu po menesio tiesiog nezianu ar uzteks tiek valios ir jegu.visoms stiprybes ir sekmes

ir jau siandien mano vaikas jauciasi saugiau, einant jau ir nereikia rankos duoti, su aukletoja rankom sumuso,kad rytoj ateis, drasiau siandien jam..tik aiksu nezinau, kaip ryt vel bus

as nesiulau nieko. tik sakau neprileist iki isteriju. galiu tik pasiulyt kiekvienai mamai, kurios vaikui labiau sunku pasikonsultuot su vaiku psichologu. as ir negaliu nieko pasiulyt, nes nepazytsu jusu vaiku.

Kartais ne i Obeleles darzeli einate?

<tikaram...>
Man su galva jei ka viskas gerai!!
vienas dalykas, as ir paemiau ant ranku atejus po pusvalandzio kazkur verkimo, gal kiek perdejau, kad valanda... pas ji verkimas jau buvo viskas gerklej, na isterija... visada sakau aukletojom, jei kas, kad skambintu.. juk nepalieku kazkur lauke viena!kad cia reikia mane izeidinet, kad vaika kazkur palieku verkianti... juk yra su aukletoja,kitais vaikais, nebent tikrai kas butu negerai,paskambintu, bet kai atejau pasiimt vaiko, kai verke, sako blogai padarei, nes vaikas tada zinos, kad verkimu prisisauks mama, tik sunkiau adaptuosis... o dar tris dienas buvo skirtingos aukletojos, tai uztat sunkiau, bet siandien jau matyta buvo, tai sake pavyko su juo susitart.. o kai atejau, ziuriu prie aukletojos prisisliejas buna, kol nepamate manes... ir jau siandien vaikas jauciasi saugiau, einant jau ir nereikia rankos duoti, su aukletoja rankom sumuso,kad rytoj ateis, drasiau siandien jam..tik aisku nezinau, kaip ryt vel bus kiekvienas individualiai ziuri savo vaika, tad nereik cia izeidinet... o jei nori patarimus duoti, tai ir graziai duok, o neklausk,ar tau gerai su galva!
Papildyta:

taip

Vienas is Zirniuku? Reiskia siandien rubineje susitikome.

nemanau , kad jau net iki psichologo čia reikia nueiti... ir nereikia labai kategoriškai kažką sakyti, yra įvairių vaikų su įvairiomis reakcijomis, išvis džiugu, kad mamos turi galimybę su vaikais adaptuotis darželyje, kad jos nedirba, ką reiktų daryti, jei mama eitų darban, o vaikas klykiantis visą dieną darželyje būtų?
Ašaros nėra gerai, jei vaikas iki to ramiai miegojo, nebuvo isterijų, o dabar viskas apsivertė, padarykit pertrauką, tegu pailsi, arba gal pabandykit vest kas kelintą dieną, nes kasdien ir man pačiai darban eit atsibosta , gal pailsės, nurims, kitaip pradės suvokt, o jau vėliau dažniau eikit, nes tas verkimas ir stresai vėl gi negerumas, prikbt liga gali greit...
pažįstamų turiu N , kurių vaikai jau po 3,4,5metus, o daržiukan lig šiol nenori, eina stresuodami, bet negi mama su jais bus grupėje... nebus, gyvenimas yra toks, kad reikia taikytis, su kai kuriomis jo diktuojamomis sąlygomis
Stiprybės mamos, aš labai didžiuojuosi savo dukryte, kuri yra drąsi, protinga, greit suvokė, kas yra kas
taip pat esu dėkinga lopšiuko auklėtojoms ir jų padėjėjai, kurios sugebėjo vaikui sukurti gražią atmosferą, kad į darželį eitų be streso
Beje, mes nuo 8 mėn lankėm mokyklėlę, gal jau ten prie vaikų priprato, ir kieme pas mus jų daug būna, stengiamės daug kur dalyvauti, nesėdėti uždaroj erdvėj, kai užsisėdi ir pats, pastebiu pagal save, išeiti kažkur būna kažkaip nelengva, nejauku

super jusu kur sake 2.6m?

Aha

Panašiai yra su mano sūnumi. Jis niekda labai lengvai su niekuo į kontaktą neidavo. Reikėdavo kažkiek laiko, kad pripažintų žmogų ir su juo elgtųsi kaip su savu.
Kiekvienas vaikas individualus. Mes išgyvenam labai sunkų periodą, kas liečia darželį. Jis gailiai verkia, vos tik supranta, kad jau rengiu drabužėliais darželiui. Nešant keliu, apstoja, paskui vėl isterija prasideda, pamačius darželio vartus.
AUklėtojos sakė, kad itin jautrus vaikas, nenori žaist, nieko nenori. Nustoja verkt, vėl pradeda, vėl nustoja, vėl pradeda. Džiaugiuosi, kad bent eina prie pietų stalo ir valgo. Gal kažkas gali pasakyt pasakyt, kadžkažkur klaidą padariau auklėdama-gal užsidariusi buvau nuo aplinkos, nėjau su juo ten, kur žmonių yra. Deja-visur važinėjom ir ėjom kartu, pas mus ateina draugai, nes jų turim, mes patys nesėdim namuose.
Tiesiog yra jautrus vaikas.
Jam dabar labai sunku. SUtinku su ta nuomone, kad negaliu pasilikt su juo grupėj nei pusvalandžiui, nei valandai. Jei eiti ta taktika, reikėjo ieškoti Lietuvoje darželio (mūsų atveju) kur mamos su vaiku gali būti visą ištisą dieną kokias 2 sav. - mėnesį.Tikiu, kad tada be ašarų būtume apsiėję. Kitu atveju-nei valanda, nei 2 neišgelbės mūsų nuo streso.
Žinau, galima pasiūlyti variantą, kad samdyti auklę, kuri jį nuo pietų paimdinėtų (nes jau turėsiu išeiti į darbą). Bet žinau savo vaiką-tai nieko pakeis. Esmė ne darželis, bet tame, kad nėra šalia mamos arba tėčio. Jis verks ir prie auklės ir bus dar vienas šokas.
Galima svarstyti variantą, neleisti į darželį dar metus, bet tai neišgelbės nuo padėties. Vėl gi, žinau savo vaiką ir jei dabar nebus lūžio, bus žiaurus lūžis vėliau. O su kiekvienais metais tik didesnis pažeidimas vaiko galvelėje bus. Jei neleisiu aplamai į darželį, mokykloje (1 klasėj) bus trauma juoda.
Tad lieka vienintelis kelias, laukti kol dabar jis persilauš. Man tai irgi labai žiauriai skamba. Aš nežinau, kaip jam padėti ir pagelbėti. Čia gal tik jam pačiam turi ateiti suvokimas, kad darželis yra tik laikinas dalykas, kad tai nėra taip baisulingai baisu, kaip jam atrodo. NEBEŽINAU.