QUOTE(eda9 @ 2011 09 06, 22:10)
Rasma, as pernai skaiciau kruvas literaturos, bet sunku vis tiek buvo. Musu geros dienos buvo tik pirmos 2, po to adaptacija truko,,,, 7 men

ir iki pat vasaros nepriprato

naktiniai kosmarai, isterijos, slapios lovos naktimis ir t.t.
Ar skaitet sita
http://www.austejosb...kada-nepripras/?
Sunku, bet vis suteikia vilties, kad net ir verkiantys vaikai gali puikiai adaptuotis...
Tpfu tpfu tpfu, namie vaikas nerodo streso ženklų, tai matyt sustiprina mano nuojautą, kad jis turėtų apsiprasti ir lankyti

Jau išėjęs iš darželio tampa 'mano' vaiku - plepiu, aktyviu, bendraujančiu ir tai mane šiek tiek ramina.
Aš tikrai turėjau per didelius lūkesčius ir dabar 'gyju' nuo to savo perdėto optimizmo
Su aukle palikau nuo pirmos dienos be jokių problemų (nuo 2-ų metukų), o ir kieme labai aktyviai bendrauja su vaikais, kitom mamom, auklėm.. Drąsus, nesislepia už mamos sijono, visur sudalyvaus, išbandys ir pan.
Bet jautrokas pastaboms, balso intonacijai ir jei ką atžariau pasakysi, tai visada prašo 'nebūk bū-bu" (pikta) O darželyje gi žinot..ne visada cackos-pacackos..gal jam ką pasakė, gal nugirdo kitą vaiką sudrausminant
Antra, aš nepuolu į grupę...ateinu tyliai ir stebiu... vaiką, aplinką...šiandien jis puikiai bendravo su berniuku (auklėtoja sako, kad su tuo berniuku ji nuolat draugauja ir bent namie pasakoja, kad A. yra jo draugas), abu žaidė, kažką aiškinosi (berniukas už mano vaiką vyresnis 2 metais, nes aš vedu į mišrią grupę..vaikai nuo 2.5 iki 6 metų), o man atėjus vaikas pribėgo prie manęs visas linksmas, bet neįsikibo į ranką/koją kaip atvedu ryte, neskubėjo tuoj pat pulti namo..ne, jis su manim paplepėjo ir vėl kažkur nubėgo. Tiesa, vėliau pareiškė, kad einu autis batus, eisim.
Valgo gerai (
darželyje pradėjo viską suvalgyt, nors namie košės nė neįkiši
nežinau gal iš streso toks apetitas, bet pati mačiau, jog suvalgo viską savarankiškai, nesumaitina), namie įprastai dūksta, aktyvus iki 'mamos negaliu'

, miega ramiai...anksčiau gulasi, pats ryte prabunda į darželį ir noriai keliasi, rengiasi, važiuoja.
Tikiuosi taip bus ir toliau
Bet va prie darželio išlenda ir kiti jausmai, kai viskas tampa 'realu'
Bet nepaleidžia manęs mamiškas jausmas, kad jis mane bando..

. Nežinau iš kur tas jausmas, bet iš mimikų, iš prašymui parinktų žodžių, iš elgesio..jis tiesiog 'tirpdo mano ledinę širdį' rytais ir aš viduje labai labai graudinuosi (gal tai matosi ir išoriškai

).
Aš kai išbėgau iš darželio, tai mašinoje raudojau, net nebeverkiau..Ačiū už straipsnelį, perskaičiau su malonumu ir tikrai bandysiu kažkaip tam vaikui palengvinti adaptaciją...jau ir su aukle kalbėjau, sakiau surašysiu vaiko 'kalbą', kad geriau suprastų ką nori pasakyti - auklėtojos irgi stengiasi, jaučiu tai..