grazi ir nuostabi istorija
Grazi istorija, o svarbiausia su laiminga pabaiga. O ar kada pagalvojai kas butu jei nebutum sutikusi JO. Kai tekejai, tai turbut is meiles. Taip tada visa gyvenima butum galvojusi, kad cia ir buvo meile, o pasirodo ne. 
Kaip kartais sunku atskirti kur tikra meile, o kur ne.
Kaip kartais sunku atskirti kur tikra meile, o kur ne.
QUOTE(inga74 @ 2008 07 05, 16:46)
Grazi istorija, o svarbiausia su laiminga pabaiga. O ar kada pagalvojai kas butu jei nebutum sutikusi JO. Kai tekejai, tai turbut is meiles. Taip tada visa gyvenima butum galvojusi, kad cia ir buvo meile, o pasirodo ne. Kaip kartais sunku atskirti kur tikra meile, o kur ne.
Kaip kartais sunku atskirti kur tikra meile, o kur ne.Pries tekedama turejau abejoniu. Jas netgi isakiau savo vyrui. Taciau jau buvom isdraugave gana ilgai, buvom geri draugai, gerai sutarem ir nusprendem, kad tai yra meile. Net vestuviu diena, apsiverkiau ir jam pasakiau, kad nezinau ar darom gerai, o jis mane ramino ir sake viskas bus gerai, pamatysi. Tai va.. Reikia klausyti savo sirdies.. Tik tada buvau per jauna, kad suprasciau, jog tos tikrosios meiles reikia LAUKTI. Tik kitiem daznai nepavyksta jos sulaukti, praranda vilti ar teka/veda galvodami, kad geriau taip, negu nieko.
O, dieve ! Kokia jaudinanti istorija 
Sėkmytės jums
Sėkmytės jums
Atrodo, lyg perskaiciau ilga knyga, kurioje aprasyta visa meiles istorija, nuostabu, kad taip viens kita mylit, kad taip sugebejote islaukti vienas kito, ir kad likimas suvede, nepaprasta istorija, dziaugiuosi uz jus, uz jusu susilauktus vaikucius, linkiu nuostabiu ir graziu gyvenimo metu 
pasaka..
pasaka..
QUOTE(Blakstienake @ 2008 01 22, 01:19)
Moterys, pakelkime taures už meile!
žinai...sėdžiu jau gal kokias dešimt minučių ir galvoju ką parašyti...
Perskaičius, panorau kažką pasakyti, bet ką čia dar gali pasakyti, juk viską pasakei tu...
Ačiū, kad pasidalinai... Dabartiniame, sintetinamame daugelio veiksnių, vartotojiškame pasaulyje tokios istorijos kaip tavo ir dar daugelis šitame skyrelyje, lyg mažyčiai perlai dideliame tamsaus vandenyno dugne...
Tiesiog ačiū.
Aš turiu irgi fantastinę Dievo dovaną - savo žmogų ir mūsų meilės istoriją... Nelabai aš ją kam pasakoju, nes atrodo visi tik skuba, lekia, užsiėmę, perka, parduoda, o mes su JUO stebime iš šalies lyg sulėtintą kiną ir laikome rankose savo Dovaną.
Tu mane įkvėpei pasipasakoti.
O tau ir tavo žmogui, šeimai...nenoriu palinkėti nieko - jus viską jau turite.
o as galvojau, kad tokias istorijas tik meiles romanuose perskaityti galima 
. pasirodo musu gyvenimai ir kuria tikru tikriausias istorijas, kurias veliau pasakojame savo vaikams ir anukams.super. sekmes jums. 
. pasirodo musu gyvenimai ir kuria tikru tikriausias istorijas, kurias veliau pasakojame savo vaikams ir anukams.super. sekmes jums.
QUOTE(relija @ 2008 07 25, 00:00)
žinai...sėdžiu jau gal kokias dešimt minučių ir galvoju ką parašyti...
Perskaičius, panorau kažką pasakyti, bet ką čia dar gali pasakyti, juk viską pasakei tu...
Ačiū, kad pasidalinai... Dabartiniame, sintetinamame daugelio veiksnių, vartotojiškame pasaulyje tokios istorijos kaip tavo ir dar daugelis šitame skyrelyje, lyg mažyčiai perlai dideliame tamsaus vandenyno dugne...
Tiesiog ačiū.
Aš turiu irgi fantastinę Dievo dovaną - savo žmogų ir mūsų meilės istoriją... Nelabai aš ją kam pasakoju, nes atrodo visi tik skuba, lekia, užsiėmę, perka, parduoda, o mes su JUO stebime iš šalies lyg sulėtintą kiną ir laikome rankose savo Dovaną.
Tu mane įkvėpei pasipasakoti.
O tau ir tavo žmogui, šeimai...nenoriu palinkėti nieko - jus viską jau turite.
Perskaičius, panorau kažką pasakyti, bet ką čia dar gali pasakyti, juk viską pasakei tu...
Ačiū, kad pasidalinai... Dabartiniame, sintetinamame daugelio veiksnių, vartotojiškame pasaulyje tokios istorijos kaip tavo ir dar daugelis šitame skyrelyje, lyg mažyčiai perlai dideliame tamsaus vandenyno dugne...
Tiesiog ačiū.
Aš turiu irgi fantastinę Dievo dovaną - savo žmogų ir mūsų meilės istoriją... Nelabai aš ją kam pasakoju, nes atrodo visi tik skuba, lekia, užsiėmę, perka, parduoda, o mes su JUO stebime iš šalies lyg sulėtintą kiną ir laikome rankose savo Dovaną.
Tu mane įkvėpei pasipasakoti.
O tau ir tavo žmogui, šeimai...nenoriu palinkėti nieko - jus viską jau turite.
tai tikrai Dievo dovana...
ir tikrai dziaugiuosiu, jei surandu, kad tokia dovana turiu ne tik as. Tai laukiam tavo pasakojimo
WOW!!! 
Nuostabus pasakojimas, bet dar nuostabesnė pati gyvenimo istorija...
Nuostabus pasakojimas, bet dar nuostabesnė pati gyvenimo istorija...
QUOTE(relija @ 2008 07 25, 02:00)
žinai...sėdžiu jau gal kokias dešimt minučių ir galvoju ką parašyti...
Perskaičius, panorau kažką pasakyti, bet ką čia dar gali pasakyti, juk viską pasakei tu...
Ačiū, kad pasidalinai... Dabartiniame, sintetinamame daugelio veiksnių, vartotojiškame pasaulyje tokios istorijos kaip tavo ir dar daugelis šitame skyrelyje, lyg mažyčiai perlai dideliame tamsaus vandenyno dugne...
Tiesiog ačiū.
Aš turiu irgi fantastinę Dievo dovaną - savo žmogų ir mūsų meilės istoriją... Nelabai aš ją kam pasakoju, nes atrodo visi tik skuba, lekia, užsiėmę, perka, parduoda, o mes su JUO stebime iš šalies lyg sulėtintą kiną ir laikome rankose savo Dovaną.
Tu mane įkvėpei pasipasakoti.
O tau ir tavo žmogui, šeimai...nenoriu palinkėti nieko - jus viską jau turite.
Perskaičius, panorau kažką pasakyti, bet ką čia dar gali pasakyti, juk viską pasakei tu...
Ačiū, kad pasidalinai... Dabartiniame, sintetinamame daugelio veiksnių, vartotojiškame pasaulyje tokios istorijos kaip tavo ir dar daugelis šitame skyrelyje, lyg mažyčiai perlai dideliame tamsaus vandenyno dugne...
Tiesiog ačiū.
Aš turiu irgi fantastinę Dievo dovaną - savo žmogų ir mūsų meilės istoriją... Nelabai aš ją kam pasakoju, nes atrodo visi tik skuba, lekia, užsiėmę, perka, parduoda, o mes su JUO stebime iš šalies lyg sulėtintą kiną ir laikome rankose savo Dovaną.
Tu mane įkvėpei pasipasakoti.
O tau ir tavo žmogui, šeimai...nenoriu palinkėti nieko - jus viską jau turite.
Labai puikus komentaras
O istorija... drebejau ir kaitau skaitydama, tvenkesi asaros... Net tavo atsakymai i komentarus spaude sirdi
<[As pati verkiu, kartais kai skaitau musu laiskus vienas kitam, arba savo dienorasti apie mus. Tie jausmai kuriuos tada tramdeme, svajojome, pykome, aukojomes, tokie astrus, o tuo paciu tokie gilus ir mieli. Dabar laukiame, kada vaikai supras apie tai ir galesime jiems papasakoti apie ta ilga musu kelia.. O dabar esame visi tokie laimingi ir dalinames savo meile kasdien net ir mazuose dalykuose. wub.gif wub.gif]> Kas to nepatyre - nesupras. Labai dziaugiuosi tavo laime
QUOTE(Chardonnay @ 2008 09 29, 11:53)
Aciu
istorija, priverčianti susimąstyti... nuostabu....
