

inga74, 05 Lie 2008 - 16:46, parašė:
inga74, 05 Lie 2008 - 16:46, parašė: ![]()
Grazi istorija, o svarbiausia su laiminga pabaiga. O ar kada pagalvojai kas butu jei nebutum sutikusi JO. Kai tekejai, tai turbut is meiles. Taip tada visa gyvenima butum galvojusi, kad cia ir buvo meile, o pasirodo ne.
Kaip kartais sunku atskirti kur tikra meile, o kur ne.

Pries tekedama turejau abejoniu. Jas netgi isakiau savo vyrui. Taciau jau buvom isdraugave gana ilgai, buvom geri draugai, gerai sutarem ir nusprendem, kad tai yra meile. Net vestuviu diena, apsiverkiau ir jam pasakiau, kad nezinau ar darom gerai, o jis mane ramino ir sake viskas bus gerai, pamatysi. Tai va.. Reikia klausyti savo sirdies.. Tik tada buvau per jauna, kad suprasciau, jog tos tikrosios meiles reikia LAUKTI. Tik kitiem daznai nepavyksta jos sulaukti, praranda vilti ar teka/veda galvodami, kad geriau taip, negu nieko.

Sėkmytės jums


Blakstienake, 22 Sau 2008 - 01:19, parašė:
Blakstienake, 22 Sau 2008 - 01:19, parašė: ![]()
Moterys, pakelkime taures už meile!
žinai...sėdžiu jau gal kokias dešimt minučių ir galvoju ką parašyti...
Perskaičius, panorau kažką pasakyti, bet ką čia dar gali pasakyti, juk viską pasakei tu...
Ačiū, kad pasidalinai... Dabartiniame, sintetinamame daugelio veiksnių, vartotojiškame pasaulyje tokios istorijos kaip tavo ir dar daugelis šitame skyrelyje, lyg mažyčiai perlai dideliame tamsaus vandenyno dugne...
Tiesiog ačiū.
Aš turiu irgi fantastinę Dievo dovaną - savo žmogų ir mūsų meilės istoriją... Nelabai aš ją kam pasakoju, nes atrodo visi tik skuba, lekia, užsiėmę, perka, parduoda, o mes su JUO stebime iš šalies lyg sulėtintą kiną ir laikome rankose savo Dovaną.
Tu mane įkvėpei pasipasakoti.
O tau ir tavo žmogui, šeimai...nenoriu palinkėti nieko - jus viską jau turite.



relija, 25 Lie 2008 - 00:00, parašė:
relija, 25 Lie 2008 - 00:00, parašė: ![]()
žinai...sėdžiu jau gal kokias dešimt minučių ir galvoju ką parašyti...
Perskaičius, panorau kažką pasakyti, bet ką čia dar gali pasakyti, juk viską pasakei tu...
Ačiū, kad pasidalinai... Dabartiniame, sintetinamame daugelio veiksnių, vartotojiškame pasaulyje tokios istorijos kaip tavo ir dar daugelis šitame skyrelyje, lyg mažyčiai perlai dideliame tamsaus vandenyno dugne...
Tiesiog ačiū.
Aš turiu irgi fantastinę Dievo dovaną - savo žmogų ir mūsų meilės istoriją... Nelabai aš ją kam pasakoju, nes atrodo visi tik skuba, lekia, užsiėmę, perka, parduoda, o mes su JUO stebime iš šalies lyg sulėtintą kiną ir laikome rankose savo Dovaną.
Tu mane įkvėpei pasipasakoti.
O tau ir tavo žmogui, šeimai...nenoriu palinkėti nieko - jus viską jau turite.
Perskaičius, panorau kažką pasakyti, bet ką čia dar gali pasakyti, juk viską pasakei tu...
Ačiū, kad pasidalinai... Dabartiniame, sintetinamame daugelio veiksnių, vartotojiškame pasaulyje tokios istorijos kaip tavo ir dar daugelis šitame skyrelyje, lyg mažyčiai perlai dideliame tamsaus vandenyno dugne...
Tiesiog ačiū.
Aš turiu irgi fantastinę Dievo dovaną - savo žmogų ir mūsų meilės istoriją... Nelabai aš ją kam pasakoju, nes atrodo visi tik skuba, lekia, užsiėmę, perka, parduoda, o mes su JUO stebime iš šalies lyg sulėtintą kiną ir laikome rankose savo Dovaną.
Tu mane įkvėpei pasipasakoti.
O tau ir tavo žmogui, šeimai...nenoriu palinkėti nieko - jus viską jau turite.
tai tikrai Dievo dovana...




Nuostabus pasakojimas, bet dar nuostabesnė pati gyvenimo istorija...

relija, 25 Lie 2008 - 02:00, parašė:
relija, 25 Lie 2008 - 02:00, parašė: ![]()
žinai...sėdžiu jau gal kokias dešimt minučių ir galvoju ką parašyti...
Perskaičius, panorau kažką pasakyti, bet ką čia dar gali pasakyti, juk viską pasakei tu...
Ačiū, kad pasidalinai... Dabartiniame, sintetinamame daugelio veiksnių, vartotojiškame pasaulyje tokios istorijos kaip tavo ir dar daugelis šitame skyrelyje, lyg mažyčiai perlai dideliame tamsaus vandenyno dugne...
Tiesiog ačiū.
Aš turiu irgi fantastinę Dievo dovaną - savo žmogų ir mūsų meilės istoriją... Nelabai aš ją kam pasakoju, nes atrodo visi tik skuba, lekia, užsiėmę, perka, parduoda, o mes su JUO stebime iš šalies lyg sulėtintą kiną ir laikome rankose savo Dovaną.
Tu mane įkvėpei pasipasakoti.
O tau ir tavo žmogui, šeimai...nenoriu palinkėti nieko - jus viską jau turite.
Perskaičius, panorau kažką pasakyti, bet ką čia dar gali pasakyti, juk viską pasakei tu...
Ačiū, kad pasidalinai... Dabartiniame, sintetinamame daugelio veiksnių, vartotojiškame pasaulyje tokios istorijos kaip tavo ir dar daugelis šitame skyrelyje, lyg mažyčiai perlai dideliame tamsaus vandenyno dugne...
Tiesiog ačiū.
Aš turiu irgi fantastinę Dievo dovaną - savo žmogų ir mūsų meilės istoriją... Nelabai aš ją kam pasakoju, nes atrodo visi tik skuba, lekia, užsiėmę, perka, parduoda, o mes su JUO stebime iš šalies lyg sulėtintą kiną ir laikome rankose savo Dovaną.
Tu mane įkvėpei pasipasakoti.
O tau ir tavo žmogui, šeimai...nenoriu palinkėti nieko - jus viską jau turite.
Labai puikus komentaras

O istorija... drebejau ir kaitau skaitydama, tvenkesi asaros... Net tavo atsakymai i komentarus spaude sirdi


