Aš turiu Vokietijos pilietybę, gimdžiau antrą vaiką Vokietijoje. Gavau nemokamą trijų kambarių butą, nemokamas sveikatos draudimas, nemokamos įmokos į pensijų fondą, nemokamas darželis vyresniajai dukrai, ir dar įvairiausių pašalpų apie 1k Eur į rankas
Pabėgau iš ten po nepilnų dviejų metų gyvenimo
Pinigai, palengvinta buitis dar ne viskas. Užsienyje esi vienas kaip pirštas, tik tu ir tavo vaikai (nepaisant to, kad mano mama ir keli giminaičiai gyveno šalia). Be pagarbos, be savo vietos pasaulyje. Tinka nebent tiems, kuriems sėdėti namuose ir galimybė nieko neveikti - didžiausia svajonė
Lietuvoje jau pusė metų, bet nė trupučio nesigailiu, nė trupinėlio ir tikiuosi niekada neteks grįžti
Aišku, vargti tenka daug daugiau, bet galbūt dėl didesnio užimtumo ir nesijaučia pačio vargo, jaučiu čia nepalyginamai didesnę gyvenimo pilnatvę, čia džiaugsmai tikresni, ašaras apskritai pamiršau
Manau, gyvenimo kokybė priklauso tik nuo požiūrio į save. Faktas, kad jeigu negerbi savęs, čia sunku, bet užsienyje bus dar sunkiau. Jei pati sau nepadėsi, užsienis tikrai nepadės. O jei vistik sau padedi, manau tai gali daryti ir čia, Lietuvoje.
Ieškau žmonių, galinčių pamokyti vaikų namų auklėtinius kokių nors rankdarbių technikų, ar kitų užsiėmimų.