Įkraunama...
Įkraunama...

Kaip Liepa kankino mamą

Aisku viena... Kad cia tiek "uz", tiek "pries" pasisakancios ateina isliet blogu emociju. Ir kaip suprantu svarbiausia ne tai, kas ka galvoja, bet kuo daugiau pasiriet. Zmones pervargsta kasdieniam begime ir ateina cia, blogas emocijas islieja ir atsikirtes kazkam keliais sakiniais tarsi igauna nauju jegu ir geru emociju galvodami: "vat kaip as protingai pasakiau". Ir net jei dalinai sutinkama su priesininko nuomone, vis tiek bus skadomos malkos i vienus vartus, nes principai ir noras pasibart stipresnis. Kodel zmones tokie pikti.
Viena parase istorija, kitos pasake pagristai, kad nepatiko, tada tos kuriom patiko pradeda ganetinai nepargistai ta pati per ta pati kartodamos vartyt... Ir taip be sustojimo, kol pati istorijos esme palieka penktoj vietoj, po noro issiliet ir issakyt viska kas neigiama prisikaupe viduj, po visu ligu diagnozavimu ir t.t.
Sutinku, kad galbut autorei taip galvojosi, mano nuomone gana negrazus zodziai parinkti. Galbut as musu visuomenes paveikta, o galbut del to, kad eu kitokia, niekada taip apie vaika nepasakyciau. Bet cia jos teise is tikruju vadinti ta vaika taip kaip nori. Keliskart pasakem, kad negrazu taip issireikst ir gal uzteks cia koliotis. ax.gif

Juk niekada nera vienos tiesos. O cia ziuriu visos pasidalino pusiau ir vienos arba grieztai uz, o kitos grieztai pries.
1. istorijos autore ir yra sios istorijos seimininke, to nupasakoto gyvenimo heroje, tai jai ir spresti kokius epitetus parinkti, kaip ka ivardinti, ir galu gale jei jai norejosi "sikti" tai ji taip ir sako. Kad ir kokia ji tiesmuka, bet teisinga.

2. In other hand, kai kurios yra isitikinusios (o gal nori but isitikinusios), kad vaikelio atejimas yra sventas ivykis, kad tai naujo seimos gyvenimo etapo pradzia, kad vaikas yra visa ko centras... Ir kad negrazu toki stebuklinga, pilna paslapties ir atejimo skausmo persunkta ivyki ivardinti tokiais zodziai, kurie buvo parinkti...

As pati esu antruju puseje, bet suprantu ir pirmasias. Yra toks terminas psichologijoje - Empatija - tai sugebejimas pamatyti situacija kito zmogaus akimis, gebejimas atkurti situacija kito zmogaus pasaulio matyma, matyti taip, kaip jis mato ivykius. Tada lengviau suvokti kito zmogaus isgyvenimus.

Todel lengva isijausti tiek i vienu tiek i kitu pasisakymus, nes vienos tiesos nera, ir vienos ir kitos teisios, tik is principo nei viena nepripazins. mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo siaulietuke: 04 birželio 2008 - 11:19
Pritariu Siaulietukei. Ir visas tas rietynes tiesiog slykstu skaityt. Nesamone yra pult istorijos mama ir prirasyt jai diagnoziu, bet dar didesne nesamone yra Pritarianciuju Choro draskymasis 4u.gif

Mano akimis, visoje sitoje gimdymo istorijoje nieko blogo nera, gi mamyte iskentejo, visgi pagimde, kad ir kas ten jai gime, truksta tik vieno esminio dalyko - Pagarbos sau, pagarbos vaikeliui ir pagarbos visam vykusiam procesui 4u.gif Tik tiek. Pasikartosiu su linkejiamis del sekanciu gimdymu - susikaupti ne i BabosJagos bruozus, o i save wink.gif

P.s. savo vyra as irgi diedu vadinu lotuliukas.gif bet gi ne tame cia esme ....
Atsakyti
Šauni istorija, skaičiau ir juokas ėmė, su jumoru parašyta thumbup.gif Daug sveikatytės mamytes ir mažajai Liepai 4u.gif
Atsakyti
Kam čia tą audrą reikia kelti? Labai fainas pasakojimas, linksmas, nestandartinis ir tuo įdomus thumbup.gif . Čia juk ne pradinių klasių vadovėlis, kad reikėtų kišti į kažkokius rėmus irnesakyk.gif O dėl žodžių naudojimo, tai irgi nematau jokios tragedijos mastau.gif Žodis padaras - kas padaryta, sukurta (čia iš lietuvių k. žodyno, jeigu ką mirksiukas.gif ). Nu vaikutis gi ir yra kurinys rolleyes.gif Kas ką nori, tas tą ir įžvelgia bet kuriame žodyje ax.gif Jeigu aš pavadinčiau vaiką pumpurėlių, tai manau atsirastų mamyčių, kurios pagalvotų, kad pavadinau vaiką medžiu, bukagalviu ir t.t. irnesakyk.gif
Atsakyti
Atrodo temos pavadinimas visai kitas, palyginus su paskutinėmis žinutėmis doh.gif Neatitinkančias žinutes pratryniau. Tikiuos nenusivažiuosit vėl į lankas rolleyes.gif
Kai kurios narės gavo įšspėjimus už kitų narių įžeidinėjimus.

Sėkmės diskusijoj 4u.gif
Atsakyti
Aciu Ambrozija 4u.gif
Atsakyti
prsipazinsiu tingiu skaityt visas diskusijas smile.gif uzteko pirmo ir paskutinio puslapio blush2.gif nematau visisai nieko neigiamo, ir diedas vietoj ir babajaga taipogi, jei pasakociau savo gimdymo istorija bijau kad atrodytu siokia tokia nevykusi kopija... vaiko gimimas - sutinku stebuklas, bet man tas stebuklas ivyko tik po geros savaites "kosmoso", kai be beprotisku skaumu galejau pamti sunu i rankas
Atsakyti
QUOTE(Melodi @ 2008 01 21, 11:58)
Iš anksto atsiprašau tų mamyčių, kurioms gimdymas prilygsta didžiausiam gyvenimo stebuklui. Mano istorija gal kiek kitokia, nors, aišku, Liepa yra mano didžiausias gyvenimo stebuklas wub.gif

Papasakosiu apie gimdyma...Žodžiu...Kas ten sakė, kad kai vaiką pamatai skausmas pasimiršta...tai va...nifiga, dar dabar prisiminus plaukai slenka.
Ketvirtadienio vakaras, ač vis dar negimdau, nuvarėm su diedu pasishopint, paskambino mano tėvas, aš jį užtikrinau, kad tikrai negimdau, pažiurėjom su diedu filmą kažkokį ruošiamės miegot...staiga jaučiu kazkokį kliurkt Aha...pramušė. Į laikrodį pasižiūriu....23.40 Einu pas dieda, sakau "vandenys bėga"...tas.."tai ką daryt?"
-Kelkis.
Tuo pat metu jaučiu itartiną pasikartojantį maudimą ir staiga susuka vidurius.
Žodžiu, iveikus savo susinepatoginimą dėl vėlyvo gimdymo skambinu gydytojai, išgirstu apsimiegojusį liepimą važiuoti i ligoninę ir po apžiūros priėmime jai skambinti.
Nuvarom į ligoninę apie pusė pirmos, patikrina kaklelį, 2 cm...dokrorša -apsimiegojus...žvengia, maždaug nu iki ryto galit būt rami, dar tik 2 cm...Aš iš karto sakau, kad norėsiu epidūro, tai ta...nedarysim kol atsidarymo bent 4 cm nebus, o tai bus maždaug po 3-4 val.
Nupėdinu į gimdyklą, bet jaučiu, kad tie sarėmiai jau visai nebejuokingi, persirengiu atsigulu i lova ir kenčiu (mintyse keikiuos, kad 3-4 val neištversiu).
Toliau skliaustuose rašysiu tai, kas buvo pagalvota, bet neištarta.
Prieina prie manes bobele, tokia sena, susisukus, mažyte ir nubalnota nosim Sako:
-Skauda? (čia dabar, nuo kada valytojas prie gimdyvių prileidžia)
-Skauda
Diedas šnibžda man į ausį:
-Kas čia tokia?
-Valytoja, su didžiu įsitikinimu atsakau, o paskui užmetu akį į jos kortelę - božė moi...AKUŠERĖ
Šita BabaJaga atsivaro aparatą vaiko tonams ir sarėmiams matuoti, pajungia mane ir sako...
-Oi, gi visai neskauda, sarėmio stiprumas tik 30 balų..o bus virš 100. Taip, kad vaikeli, kentėk, kentėk...bus blogiau, mes moterys dar ne tai iškenčiam, čia gi kaip mėnesiniu skausmai dar (*****, tau mėnesines pries 100 metų buvo, ką tu atsimeni )
Aš jau pradedu raitytis ir draskyti diedui ranką....
Sarėmiai pasidaro žiauriai dažni ir žiauriai skausmingi. Vėl prieina BabaJaga.
-O kodel tu nesišypsai? Šiandien tavo diena, šypsokis ,vaikeli, šypsokis, nes gims princesyte susiraukus. (mano vaikas išsigas ją pamatęs)
Tam momente aš jau suprantu, kad ilgiau nebetversiu ir pradedu staugt...
Gimdykloj mes buvom pirmą val., staugt aš pradėjau apie puse trijų, tai atvarė ta budinti babce gydytoja man kaklelio tikrint, o mane prie viso kito per sarėmius žiauriai krėtė šaltis ir drebulys.
Žodžiu, sukišo man rankas tenai ir giržiu kaip per miglą sako...
-Jėzau, kosminis gimdymas, jau 5 cm atsidarymas (čia ta, kur aiškino, kad epidūrą aš gausiu po 3-4 val ), skambinkit gyd, jei norit, kad ji spėtu iki gimdymo (mano gyd buvo pasakius, kad jei 2 cm, tai nesinervuokit, aš atvažiuosiu į darbą 7 ryto ir priimsiu gimdymą)
Čia aš pratrūkstu rėkt..
-KUR MANO EPIDŪRAS!!!!!!!!!!!
-Oi...aš nežinau, aš bijau rizikuoti, kai gimdymo veikla tokia greita, skambinkit gyd, jei leis, tada iškviesiu anesteziologą.
Diedas skambina mano gyd, kažkur trys nakties, duoda raga budinčiai, ta:
-Angele, važiuok greičiau jei nori spėti, čia kosminis gimdymas (dar man apie kosmosą daugiau pašnekėkit).
Visą tą laiką aš staugiu per sarėmius taip, kad turbūt visa Katedros aikštė aidi.
Ačiu dievui Angelė "leido" daryti epidūrą. Iškviestas anesteziologas ir apie 4 ryto, kai mano atsidarymas jau 7 cm man suleidžia vaistus, nors beje pries tai aš jau kokius 3-4 sarėmius rėkiau, kad tuoj apsišiksiu
BabaJaga visą tą laiką laksto aplinkui su savo "vaikeli" ir "gerai dirba princesyte" ir vis liepa man per pertraukas tarp sarėmių užsimerkt... man užsimerkt norisi vien ją pamačius.
Epidūras buvo kažkoks susilpnintas ar ką, nes skausmą šiet tiek nuėmė, bet apsišikimo jausmas labai žiauriais tempais stiprėjo ir vos tik mano gyd atvažiavo mane praktiškai užkėlė ant gimdymo stalo. Nu ir prasidėjo.
Prisimenu tik tiek, kad BabaJaga vis karotjo:
-Kakok vaikeli, kakok, smarkiai stumk...
Mano gyd, kaip per miglą mačiau bandė kažką rodyti kaip reikia stumti..
Diedas snibždėjo į ausį, kažką panašaus į tsssss....(matyt rėkiau taip, kad varnos nuo Vilniaus stogų išsilakstė, sprendžiant iš mano 3 dienas užkimusio balso)...paskui jau girdžiu ir diedas rėkia:
- STUMK, STUMK
Kažkur ties viduriu (iš kosmoso nelabai suvokiau laiko tėkmę) mano gyd sako:
-Duok ranką, va paliesk čia, jauti galvytę?
-NENORIU AŠ NIEKO LIEST!!!!!! (girdžiu diedo tssss...į ausį) O TU ČIA NE TSSSUOK.
Diedas atšoka, girdžiu kaip gyd mano sako diedui:-
Tik nepykit, tik nepykit,- diedas vėl prišoka.
Dar pora BabosJagos kakok ir išgirstu kažkoki klyksmą...Gyd mane sulenkia ir matau sau tarp kojų kažką violetinio ir krutančio.
Bet man jau tas pats, kas ten per padaras, dar girdžiu kaip man siūloma nukirpti virkštelį...(nu jau ne...), kerpa diedas ir ją prakirpus aptaško krauju ta mėlyną padarą...man dzin, aš visvien kosmose, kažkur šviečia lempos...
Paskui kaip per miglą matau kaip diedas laksto po gimdykla beveik bliaudamas tai prie manes tai prie vaiko ir kaip lunatikas kartoja:
-Kokia graži mergytė, kokia graži mergytė!!!(pabandytu būt negraži)
Už tokį savo elgesį nusipelno begalinių BabosJagos simpatijų ir ta suvystytą vaiką paduoda diedui i rankas. Ir visą laiką kol mane siuva (pasirodo biški kirpo, gerai, kad nemačiau, bučiau dar daugiau kaukus) tas čiučiuoja, liūliuoja ir dar ten kažka daro.

Tai va tokia istorija. Kalbininkių atsiprašau už nemokšišką išdėstyma blush2.gif

daugelis rase,kad juokinga istorija,bet as save prisiminiau staugiancia gimdant,tai net nusipurciau.
Atsakyti
super pasakojimas thumbup.gif lotuliukas.gif lotuliukas.gif ...uzjauciu del skausmu, bet kai sakant nei viena ju neisvengsim doh.gif biggrin.gif ...bet nors prisiminus si pasakojima gal bent kiek lengviau pasidarys 4u.gif thumbup.gif lotuliukas.gif
Atsakyti
o aš paskaičiau ir kažko liūdna pasidarė...

nieko daug komentarų neskaičiau, o kiek skaičiau, tiesiog pritariu mamius. Sėkmės.
Atsakyti
Man patiko. Nebuvo juokinga, bet patiko. Prisiminiau savo gimdyma, prisiminiau kaip daktarei sakiau, kad nebegimdysiu, nebenoriu vaiko, bet ko neprisneka zmones apduje nuo skausmo. Tik man kiek labiau pasiseke pagimdziau per 5val (tai yra l.greit), bet kai gime vaikas man skausmas praejo, taigi gimus suneliui apsiverkiau is laimes, kad ji turiu ir todel, kad baigesi pragariskas skausmas.
Nemanau, kad cia vieta rietis. Perskaitet patiko, paraset, nepatiko paraset, bet kam rietis, vadintis visaip?
Aukit grazios ir sveikos 4u.gif
Atsakyti
Kuri laika nesiryzau skaityti sios istorijos del pavadinimo, pradejus skaityti irgi nejaukiau pasijutau. Bet perskaiciau. biggrin.gif Mamyte visa savo skausma perteike humoro forma, todel galbut ir atrodo kad autore negerbia nei vyro nei dugrytes. Kai pacios staugiam, tai manau irgi tuo metu nieko negerbiam laugh.gif
Sake kosminis gimdymas? g.gif ka man bekalbet apie savo kosmini, gimdykloj vos 1 val prabuvau hihihi.gif
Sekmes reikejo linket gimdant, dabar galiu palinketi dziaugsmi ir sveikatytes 4u.gif
Atsakyti