Maistas

faršo prikišta, su žaliu čili padažu niekad neragavau...

Jeruzales ir Tel Avivo turgai



chalva

cia Eilate restorane juros gerybes

parduotuve netoli kenereto ezero,ten tokiu fainu dalykeliu buvo
cia prieskoniai

kitokie valgomi ir geriami suvenyrai


o cia Nazarete valgau Arabiskus saldumynus,ziauriai saldu,bet nerealiai skanu,kai vazuosiu,reikes pakartot

pietavome Graikijoje

dar metu meksikietisko maisto taip pat maisto populiaraus Peru..










[img]

Taip, ragavau viska ka matote nuotraukose, kai kas tapo mano megstamiausiais patiekalais ant paploteliu su vistienos idaru kraunu meksikietiskas salsas (aitrius padazus), o padazai kaip zinot dar labiau apetita kelia... ir nebudama isalkusi su malonumu susveiciu kokia *tostada* dietos Meksikoje laikytis tikrai sunku

Iš tikrųjų tai visiškai nedaug patiekalų yra aitrūs ¨iš prigimties¨, jie užsaštrinami jau vėliau, prieš valgant - ant kiekvieno stalo, ar tai būtų restoranas ar paprasta užeiga, yra mažiausiai du padažai - raudonasis ir žaliasis. Spalva priklauso nuo čili ankštinių pipirų rūšies. Tų rūšių - daugybė...
Vieni padažai aitresni, kiti ne tokie. Žiūrint, kai gaminama. Tą žalią padažą vadina GUAKAMOLE, vadinasi ten ir avokadų turi būti. Jei avokadų daug - skanu ir nelabai aitru. Bet kitur to avokado tik pavadinimas ir aitrumas to padažo neišpasakytas...
Lietuviškam skrandžiui aitrumas tai ne toks baisus būtų (žinoma, apsirikus ar neapsižiūrėjus galima nudegti liežuvį...), kiek kiti meksikietiški maisto ypatumai Pavyzdžiui, čia yra labai vertinama trečiarūšė mėsa, jei taip galima būtų pavadinti. Na, visi šitie žarnokai, kiaulių snukiai, visi vidaus organai ir pan. Iš tų trečiarūšių man artimiausias kiaulės liežuvis O va kol pirmą iš žarnų pagamintą ¨¨tako¨ suvalgiau, tai daug vandens nutekėjo Meksikoje gyvenant Dar tie žarnokai nevisai iškepę buvo tai atsiminimai nekokie. Vėliau teko ragauti gerai keptų ir paskrudusių žarnų, sukapotų ir užbertų ant tortilijos - visai nieko. Taip pat valgau kiaulių galvų ¨takus¨. Taip vadinami riebaluose išvirti kiaulių snukiai, žandai. Skonis tai kai pskonis, riebi kiauliena, tokie drebučiai. Kai į lėkštę pakliūna apšepusi šeriais žando dalis, tai apetitas bematant dingsta..
Taip pat populiari skrandžio sriuba, beje, kurios niekad nesu valgiusi. Tas didžiulis jaučio skrandis kaip šlapias rankšluostis sriuboj plaukioja o turguose matau virtinės tokių daiktų priversta..

štai jums ir vaizdinė medžiaga argi nepanašu į frotinį rankšluostį
Kai meksikiečiai klausia, ar jau valgau ¨takus¨ - sakau žinoma, ypač kiaulių galvų ir žarnų, tai jie akis pastato - sako, tu jau į trečią lygį perėjai nes ir ne visi meksikiečiai tai valgo, kiti paprasčiausiai nepratę ar bjaurisi...
Dažniausiai valgau tokiose vietose, o ¨takos¨ atrodo taip (pirmos dvi nuotraukos mano, kitos 2 - iš interneto):









Tako nėra tako be smulkiai kapotų svogūnų ir tų žolių, silantrais vadinamų, kurių lietuvišką pavadinima visada pamirštu
Beje, tos žolės turbūt retai plaunamis yra, todėl daugeliu atveju pasigavus virškinamojo trakto parazitų, reikia kaltinti tik save, valgius takus su smulkintom žolėm kažkur gatvėje...

Tikiuosi neatsibodau tiek išsiplėtusi

Kretos gardumynai






kaip matot negalejau gyventi be graikisku salotu o tiksliau be fetos surio ant jo, kuris ten tiesiog dieviskas

Įspūdingas kalmaras!

O čia Meksikos egzotika

Skanu bet nusipirkom vieną tik iš smalsumo... skonis tai kaip keptos žuvies. valgomos dalys - tik šlaunelės, bet kepė viską kas buvo, su visom letenėlėm

Japonų restorane (Ispanijoje)

Šiek tiek vaizdų iš Stambulo

Moliūgas kavinės virtinoje
Stambulo vaizdų (ne tik maisto) yra ir čia
http://www.supermama...?...70267&st=12