Maniškis irgi labai patiklus. Gali kalbėtis, draugauti su bet kuo. Gali išnešti iš namų daiktus jei kas paprašys, gali padaryti bet ką, jei tik "draugai" paprašys. Gerai, kad bent nuo didelių kompanijų mums čia kaime jį pasisekė apsaugot.
Apie vaistus

Žinau, kad vaistai mūsų šeimai jau padovanojo šituos kelerius metus. Be jų nežinia kaip viskas būtų buvę. O svarbiausia, kad VAIKUI padėjo labai. Nesuprantu tėvų motyvuojančių, kad vaisto neduos, nes baisios kontraindikacijos, nors vaikas rimtai serga

Elementaraus putojančio vaisto nuo peršalimo kurį reikia pilti į karštą vandenį paskaitykit kontraindikacijas- "kraujavimas iš tiesiosios žarnos, sąmonės praradimas, egzema" ir kitos baisybės surašyti. Kai vaikas serga-jam reikia vaistų. Taškas. Neduok Dieve, vaikui vėžys

Chemija ir švytinimai baisiai kenkia. Nedarysit? Kai mano a.a puseserei, neturinčiai nei vieno savo inksto rado donorą- ji ir jos šeima žinojo, kad tai duos jai tik keletą metų gyvenimo ir kasdien saujas harmoninių vaistų- bet jie sutiko. Jei vaikui cukraligė, epilepsija, šizofrenija (neduok Dieve), vaistai (stiprūs vaistai, o ne saldainiukai), skiriami visai gyvenimui, tam, kad vaikas GALĖTŲ gyventi. Dėl jo paties. To nedaryti - nusikalsti prieš vaiką.
Jei vaikas jau ne pirmus metus žaloja save, kas tai yra? Nereikia būti dideliu psichologu, kad suprastum, kad tai vaiko PAGALBOS šauksmas. Jis nebesusitvarko su savim. Kas bus po metų, dviejų, trijų? Kada savęs žalojimas pasieks tokią ribą, kad ateis mintys apie puolimą po mašina? Terapijų maža.Psichiatrų maža. Šalia to (būtinai šalia) turi būti medikamentinis gydymas. Privalo. Tam, kad išgelbėti VAIKĄ.
Aš čia kalbu apie tikrai sutrikimą turinčius vaikus, o ne apie išdykusius, išlepintus, judrius ir su užklijuota etikėte "hiperiukus".
Vienam rusiškam saite (ten info tikrai yra labai daug, pasiskaitykit mamos, tą ką mes čia kalbam yra tik smiltelės), viena mama pasakė maždaug taip : "Tokius gydytojus, psichologus ir psichiatrus, kurie mamas ir vaikus maitina pažadais, kad hiperaktyvumas išaugamas, kad galima tai išgydyti piešinukais, hipnozėmis ir dietomis- reikia šaudyti, nes jie nusikalsta prieš mūsų vaikus atimdami iš jų ŠIEK TIEK normalesnį gyvenimą"
Ir dar. Švediška gydytoja sakė, kad tik 5% vaikų vartojusių spec. vaistus , juos vartoja beveik visą gyvenimą, kitiems po paauglystės jų nebereikia.
Tai tiek.