QUOTE(Alchemie @ 2008 10 02, 11:07)
Eikit sau..kai pagalvoju, akd ir mums paauglyste gresia..kai kuriais atvejais aisku gal tas emocines brandos nebuvimas ir gerai..vis paauglyste ne taip greitai bus
jau mums užtenka ir tos pradžios
va kad ir šiandiena darome visi pamokas kartu, atėjo paklausti ir tikėjosi, kad padarysime užduotį už jį, o kai pradėjome jo klausinėti, tai tyli, tada sakome eik pabaik pamokas daryti, tai nuėjęs iš pykčio sau per galva kai vožė
jau maniau, kad benas išaugo iš to, kad įveikėme, bet vis dar agresija sau išlenda mums
kai kalbėjau su psichologė, ji primygtinai patarė mums apsilankyti VRC, bet sako tik po visų ligų, nes sako gali prireikti vaistų, nes vis labiau jaučiasi, kad nejaučia skausmo
iš pykčio gali taip trenktis ir nesvarbu kur, į siena į medį
tai dabar atsiduodame tik gydymuisi, o toliau tada žiūrėsime.
ai
QUOTE(vario @ 2008 10 02, 19:50)
Vaistai veikia. Nors žinoma ir mokykla padeda. vaistas negali būti stebūklas, tai gali būti tik palengvinanti priemonė, kada visi kiti visuomenės-šeimos-mokyklos sraigteliai veikia darniai.
nu negražėju tikrai
Su žiogu buvau graži, dabar ne
bet vistiek labai didžiuojuosi savo pilveliu
O vaikas regavo labai ramiai. Net keista buvo. ta diena buvo katastrofiška, jis visas buvo pakeltas, lipo sienom, pyko, keikėsi. O kai sužinojo, kadviskas, niekur nevažiuojam, kažkaip iškarto nurimo
Sakau, gal ta kelionė tikrai buvo jam per didelis dirgiklis
o kokius jūs vaistu geriate, ir ar reikia kieviena diena gerti
na papasakok, man kiek gali
nežinau, bet man besilaukiančios moterys visos gražios, o tuo labiau, kai džiaugiasi, kiekviena nėštumo diena
na svarbiausia, kad viskas pasibaigė ir į gera
o tų kelionų dar bus