Gal kam bus idomu
Kiekvienos tautos virtuvė turi savo ypatumų...
Amerikietiškoji klasikinė virtuvė jau įgavusi ir europietiškų bruožų. Vienas jų simetriškos baldų apdailos detalės, primenančios kai kuriuos architektūrinių statinių elementus (puskolones ir raižinius).
Angliškoji senoji klasikinė virtuvė šiek tiek slegia tamsiais tonais ir sudėtingomis konstrukcijomis. Baldai nuo seno buvo gaminami iš tamsių atspalvių medžio. Virtuves apšildydavo židiniais su atvira liepsna, todėl buvo vengiama šviesių atspalvių, kadangi net ir prižiūrimas medis laikui bėgant patamsėdavo. Spintelės angliško stiliaus virtuvėse primena architektūrinius statinius. Vėliau virtuvė keitėsi ir tapo labai graži bei funkcionali. Virtuvės centre planuojama valgio gaminimo zona ir įrengiama tradicinė praustuvė.
Skandinaviškasis stilius labai panašus į angliškąjį. Šį panašumą lėmė panašios klimato sąlygos. Tačiau švedai stengiasi nuskaidrinti bendrą virtuvės nuotaiką: sienas ir lubas dažo šviesesniais tonais, indus dekoruoja baltaimėlynais fajansais, smulkiomis lauko gėlėmis, patalpas pagyvina gyvais augalais mėgstamiausiu skandinaviško interjero elementu. Tačiau pagrindinis šiaurietiškasis bruožas visgi išlieka visi daiktai labai funkcionalūs, paprastų formų, o medžiagos, iš kurių jie pagaminti, labai praktiškos ir ilgaamžės.
Šiltųjų kraštų virtuvės gerokai skiriasi nuo šiaurietiškųjų. Pavyzdžiui, Prancūzija visuomet asocijuojasi su perkrautu ir labai puošniu baroko stiliumi. O jeigu virtuvė įrengiama remiantis tradicijomis, ji visuomet yra labai puošni. Apdailai naudojamos plytelės neretai yra rankų darbo. Nepasieinama čia ir be natūralaus akmens. Pietų Prancūzijoje virtuvių komplektai gaminami iš medienos masyvo. Neretai mediniai baldų paviršiai yra dirbtinai susendinami. Didelės spintos derinamos su atviromis lentynėlėmis. Bufete, be kurio prancūziškoje virtuvėje neapsieinama, stovi patys puošniausi indai. Tačiau visa virtuvė tarsi nutvieksta saulės spindesio. Naudojama šviesi mediena, sienos rožinės, o pintuose krepšiuose gausu daržovių, vaisių, žolelių. Visa tai virtuvėje paskleidžia sodo, lauko, jūros bei žemės aromatų.
Visiškai kitokia
itališka virtuvė. Ji labai graži, tačiau ne tokia funkcionali, joje mažai baldų. Didžiausias dėmesys skiriamas baldų dekorui ir aksesuarams.
Pagrindiniai
vokiškosios virtuvės bruožai kokybė ir maksimalus funkcionalumas. Pastaruoju metu vokiečiai renkasi šiuolaikinį stilių, net nesistengdami atspindėti senovinės vokiškosios virtuvės bruožų. Tačiau galima paminėti, kad anksčiau buvo naudojami baldų fasadai iš sendinto, storai nuvaškuoto medžio ir spintelių durelės su matiniais stikliukais, keraminės lėkštelės ant sienų bei tekstilė.
Japoniškosios virtuvės viduryje pamatysime staliuką su įdubimu viduryje ir demblius, skirtus sėdėti ant grindų. Virtuvėje yra tiktai plokšti atskiri paviršiai ir kaitvietės. Tačiau norint įsirengti stilizuotą japonišką virtuvę, nebūtinos popierinės širmos, nendrių dembliai ir hieroglifai. Bet japoniškasis spalvinis sprendimas, kompozicija, erdvės lakoniškumas, žemi plokšti baldai iš tamsaus medžio perteiks reikiamą koloritą. Reikėtų nepamiršti ir aksesuarų: žibintų, lazdelių su hieroglifais ir kt. Tačiau jų neturėtų būti per daug, antraip tai gali atrodyti labai nenatūralu. Pirmenybę reikėtų teikti brangiems ir originaliems daiktams.
Nors
afrikietiškąją virtuvę senokai aplenkė japoniškoji, tačiau savo namuose galima įsirengti ir stilizuotą afrikietiškąją virtuvę. Bet tai padaryti, žinoma, nėra lengva, nes pagrindinis šios virtuvės bruožas angos grindyse ir lubose. Todėl pavyks stilizuoti tik kai kuriuos minimalistinių virtuvių modelius, pagamintus iš egzotiškųjų augalų medienos arba su akmens apdaila (aplieto lava). Sienų apdailai galima panaudoti plyteles su afrikietiškais motyvais ir ornamentais. Prireiks ir kaukių, būgnų bei keleto tekstilės aksesuarų.
Reikėtų pastebėti, kad pamažu virtuvės vienodėja, bet tam tikri nacionaliniai ypatumai žinovui vis dar pastebimi.
Nepamirškite, kad šiuolaikinio arba klasikinio stiliaus, paremto vienos ar kitos tautos tradicijomis, virtuvės interjeras turi derėti ir būti harmoningas su kitomis gyvenamojo būsto patalpomis. Tai tikrai nelengvas darbas, nes ir dizainerio, ir užsakovo skonis turi sutapti, patalpos turi neprarasti savo funkcinės paskirties ir negali virsti muziejumi...
(Autorius:" Tavo Namai")