QUOTE(ramiai @ 2009 01 10, 01:24)
Kai vaikas yra vunderkindas - jis jau yra spec.poreikių, su juo reikia dirbti kitaip nei su kitais vaikais. bet visa laimė, kad mūsų vaikai paprastai būna "normalūs", net (nepedagogiškai tariant) kai kuriais atvejais ir žemiau vidurkio... taigi, tiems "normaliems" yra pakankama užduotis tobulai taisyklingai įvaldyti gimtosios kalbos sakinių konstrukciją, linksnius, garsų tarimą, kirčiavimą, įgyti turtingą ir įvairų žodyną, suvokti kai kurių žodžių daugiaprasmiškumą..., taip galėčiau be galo. Drįstu galvoti, kad net kai kurioms lietuvėms mamytėms tai yra gana sunku. Jos nelabai daug gimtosios kalbos subtilybių gali perduoti savo vaikui, nes nuolat pačios sako tokią nesamonę: "Uždėjau paltuką, batukus" ir t.t. Visai kaip "Važiuoju ant troleibuso". Dažniausiai auklė, kurios gimtoji kalba yra ne lietuvių, tikrai netinka, taip pat kaip ir netinka kokia moteriškė su tarties ar kalbos defektu. Mažas vaikas turi be galo daug išmokti, labai daug dalykų susidaro iki trejų metų ir labai sunkiai koreguojama vėlesniu laikotarpiu. Kur kas bus geriau, jei lenkės prižiūrės lenkiukus, rusės - rusiukus. Dirbanti mama su savo vaiku juk praleis nedaug laiko, vaikas kalbos pagrindų mokysis iš auklės.
Bet kaip jus vaikus nuvertinat
Tuos dalykus, kurie mums atrodo tokie sudėtingi, vaikai išmoksta kaip visumą, automatiškai. Mano vyriausias budamas penkių metų JAV išmoko anglų. Nors buvo šalyje tik pusantrų metų Dabar jam jau vienuolika ir mes jau keturis metus Lietuvoj - nepamiršo. Tačiau taisyklių tiesiog nežino ir kai padėdu jam su namų darbais, liepiu pasakyt teisingai, o po to paaiškinu, kodėl jis taip šneka
kaip sakant mokames kalbos iš kitos pusės
. Manau ir lietuvių k kirčiavimą vaikui daug lengviau pagauti, negu pvz man senei iškalti pirma visas lenteles, o poto visus skaičiukus po žodžių žodyne
.
Dukrytė gyveno JAV nuo metų iki dvėjų su puse - kai išvažiavom, dar gerai nekalbėjo ne viena kalba, tačiau iki šiol prisimena daug žodžių.
Vaikas kalbą girdi ne tik iš tevų ir auklės, o ir iš aplinkos. Ir suveda viską kartu, dėl to jis pastebės, kad auklė kalba ne taip, kaip kalba per TV, kaip kalba mama, brolis, sesuo, teta ir tėtis. Ir mokėsis iš daugumos. Ne bent jis yra izoliuotas nuo visuomenės.
Kitas dalykas - gal būt tik Lietuvoj ir panašiose mažose tautose liko toks bendrinės kalbos išaukštinimas. Pasaulyje seniai ir tarmėms yra vieta, yra laikoma, kad tarmės kalbą praturtiną, ją pagyvina.
Tačiau, jeigu samdyti auklę, kuri kalbėtų su vaiku kita kalba, svarbu, kad ji vis gi būtų dvikalbė - suprastų vaiko gimtąją kalbą. Nes vaikučiui pradžioje tikrai gali būti stresas. Pvz seniai kažkada mano puseserė atvažiavo iš Slovenijos mus aplankyt. Jos dvimetė dukrytė žinoma kalbėjo tik slovėniškai. O ji palyko mažylę pas mūsų tetas ir kažkur trumpam išvažiavo. Vienu metu visada linksma mergaitė nuliūdo, bandė kažką paaiškinti, bet jos nieks nesuprato, tada ji pasislepė už fotelio ir verkė kol nepasišlapino į kelnes
, kokią kalbą tuomet išmoks vaikas, kai girdi nežinia ką? Mūs kieme, ne kartą praeidama pro žaidžiančius vaikus su auklėm, girdėjau taip kalbant 
