Įkraunama...
Įkraunama...

Auklės tautybė

Mano nuomone auklės šnekėjimo būdas ir akcentas turi didelę reikšmę mažam vaikui, kuris klausydamas ir girdėdamas kaip šneka artimi žmonės(juk su jais praleidžia didžią laiko dalį)pats mokosi šnekėti.Manau, kad kiekvienas nori ,kad jų vaikas šnekėtų taisyklinga kalba ( nesvarbu ar lenkų, ar rusų, ar lietuvių, priklausomai nuo vaiko gimtosios kalbos) tardamas visus žodžiu su galūnėmis ir taisyklingai juos kirčiuodamas. Ir aš savo vaikui ieškau tik lietuvės auklės, kuri šneka aiškiai ir raiškiai.
Atsakyti
Pritariu 100 proc. aš irgi ieškau tik lietuvės,bet tai apsunkina paieškas,nes tokia auklė kur man patiko buvo būtent lenkė,na čia jos vienintelis minusas buvo..
Atsakyti
QUOTE(anna @ 2005 04 08, 15:06)
Pritariu 100 proc. aš irgi ieškau tik lietuvės,bet tai apsunkina paieškas,nes tokia auklė kur man patiko buvo būtent lenkė,na čia jos vienintelis minusas buvo..

Jeigu tai vienintelis minusas ir daugiau Tau niekas nekliūna, aš Tavo vietoj to minuso nematyčiau, bet aišku Tau spręst.
Atsakyti
Aš nemanau, kad kitos tautybės auklė yra didžiulis minusas. Mano vyresnėlio auklė buvo rusė, tai jis po mėnesio jau suprato šią kalbą, o dar vėliau pradėjo ir pats kalbėti rusiškai. Kai pradėjo lankyti darželį, ten dar papildomai mokėsi anglų kalbos, ir tai jam buvo tik į naudą. Aišku ir pradžių buvo tokie bajeriai, kaip: kakoj tavo name, bet dabar puikiausiai atskiria kokia kalba kalbama su juo ir tokia kalba jis bendrauja thumbup.gif . Tiesa, yra vienas minusas (o gal ir pliusas): dabar jau mums su vyru reikia mokytis papildomos užsienio kalbos, nes nuo vaiko jau nieko nenuslėpsi. Anksčiau kai nenorėjom, kad vaikas suprastų apie ką kalbame, tai šnekėjome rusiškai, po to angliškai, o jau dabar lieka tik gestų kalba.
Atsakyti
Mano nuomone siais laikai labai svarbu koks zmogus o ne tautybe, buna gi kiekvienoj tautybei ir blogu ir geru zmoniu mirksiukas.gif
Atsakyti
Aš vis tik ieškodama auklės nurodžiau, kad pageidaujame lietuvės, bet vis tiek buvo daug su akcentu "laba dziena". Sutinku, kad yra daug kitos tautybės žmonių, puikiai mokančių lietuvių kalbą, taigi pasrinkimas priklauso nuo konkretaus žmogaus. Man svarbu ne tik pati lietuvių kalba, bet ir mūsų kultūrinis paveldas, norėtųsi, kad vaikas išmoktų mūsų lietuviškų dainelių, mįslių, žaidimų mirksiukas.gif
Atsakyti
Taip atsitiko, kad ilgai ieskota "lietuviska" aukle teko skubiai keisti. Ir bendradarbe man rekomendavo rusakalbe moteri. Kadangi laiko paieskoms mes neturejome - teko ja priimti tiesiog ta pacia diena. Ir ka? Ogi nuostabesnes aukles as isivaizduoti negaliu! Ji turi tiek privalumu, kad cia ju nevardysiu, bet del kalbos - as dabar tik dziaugiuosi! Mano mazajai 1m.7men., o ji ziuredama rusu kalba igarsintus filmukus nejaucia jokio skirtumo negu ziuredama lietuviskus thumbup.gif Kai as su aukle kalbuosi rusiskai - ji vaiksto aplink mus ratu ir sneka: niania (rus. aukle) da da da, niania myliu myliu... Lietuvybe nei kiek nenukentejo, manau ateityje jai bus lengviau mokytis uzsienio kalbu, o tokios silumos, kuria moka suteikti ruses moterys santuriosios lietuvaites tik pasvajoti gali!
Atsakyti
Mano dukros auklė- rusė. Esu labai patenkinta.
Mes esam sutarę, kad auklė su dukra kalbės tik rusiškai.
Jeigu netoli būtų rusų darželis, mielai į jį leisčiau savo dukrą. Mokėti kitą kalbą, tuo labiau- išmokti ją be pastangų, yra puiku.
Atsakyti
Musu vyresnelio aukle buvo ruse, ir dabar labai rimtai svarstau, ar nepasamdyti jos ir mazei g.gif

Kalba nera taip labai svarbu, vaikas ismoks taisyklingai kalbeti is tevu, draugu, pagaliau, nuejes i darzeli. Man zymiai svarbiau, kad galesiu ramiai iseiti i darba, neabejodama del vaiko saugumo, sotumo ir kitu esminiu dalyku.

Man juokingai atrodo mamu reikalavimai auklems- visapusiskai lavinti vaika. Tuomet reiktu kalbeti apie guvernantes arba samdyti aukle is agenturos, su tam tikru issilavinimu rolleyes.gif
Atsakyti
Jei jau auklė rusakalbė, tegu ji su vaiku šneka savo gimtaja kalba. Vaikas pramoks naujos kalbos, o ir žalos gimtajai kalbai nepadarys. Labai svarbu, kad tas pats žmogus nekalbėtų su vaiku keliom kalbom. Mūsų šeimoj buvo trys kalbos, dukra prabilo vėlokai, būdama trejų, bet visom kalbom. biggrin.gif
Atsakyti
Pati užvedžiau temą grynai teorine prasme, o dabar pasakysiu kaip atsitiko gyvenime. Buvau iš tų mamelių, kurios klejoja apie kultūrinį paveldą, daineles lietuviškas ir panašiai. Susiradau auklę dzūkę, viskas buvo kaip norėjau, tik kad ji gyvatė pasirodė besanti pijokė ir kaip dabar suprantu, stengdamasi man įtikti, viską tvarkė, plovė, o vaiką nelabai žiūrėjo. Dabar turiu auklę žydę. Ir dzyn, kad jinai sako - pažurėk ant manias, kad namų netvarko ir pan.. Bet grįžusi namo randu linksmą prižiūrėtą vaiką ir gaunu pilną raportą, ką mano lelius veikė, ką sakė, kiek kakojo, valgė, ar liūdnas buvo nuo 10 iki 11 ir panašiai. Karočė, ant savo grėblio pati užlipau.
Atsakyti
Mamairute, ner to blogo, kas neiseitu i gera.... tik geriau savo aukles neprasyk, kad su vaikeliuku visa diena kalbetu hebrajiskai tongue.gif
Atsakyti