QUOTE(pasisiutus @ 2012 02 22, 22:35)
1.Mūsiškė gerai, kad taip nedaro, nieko nepirkinėja (gal todėl, kad vien namie sėdi

), bet dėl rūbų buvo toks minusas.. pati rengiasi vidutiniškai, kažkokios katastrofos nėra, tačiau visi rūbai, kuriuos maniškis išsirinkdavo su ja

netinkantys jam nei modeliais, nei spalviškai, nei dažnai prie likusių rūbų ir apskritai tokie ne pagal amžių, ne pagal stilių ir t.t... blogiausia, kad ji visada verždavosi kartu su juo jam kažką pirkti (jau atpratino, pats vyras, nes perauklėjau jį), o jis irgi laikėsi nuomonės, juk čia gražu, nes moteriška konsultacija buvo (mamos)

tik dabar matyt iš piktumo ji vis įkanda, kad nevertas kainos, per plonas, per storas, per ilgas/trumpas, per didelis/mazas, prasta kokybė (čia labiausiai nepykdo, bet žudo tokios jos mintys, nes apie medžiagas nenuraukia net elementarių dalykų), kad spalva tokia ar kitokia.. bet jam tyliai, o ir aš esu atsiribojusi nuo šito reikalo, kenčia tik jis

nes pačiam neleidžia vyriška savigarba pasakyti, kad mano moteris man padarė toki didelę įtaką, beto įtaka buvo netiesioginė

tik vieną kartą pas jį namuose, išpeikiau vieną jam baisiai netinkančią spalvą, o jis sako: mama sakė, kad labai tinka. Ir įeina mama į kambarį, jis viską išdėstė, o ji į mane žiūri tokiom dvigubom akim ir prarado žadą, tiesą sakant tada dar nežinojau, kad ji taip tą spalvą jam giria
---
1. Taip, taip.. nuolat slidu, lyja, šalta, karšta.. tinkamų oro sąlygų per visus metus turbūt nėra

ir tinkamų minčių, nes kai važiavome į gamtą (su palapinėmis), tai irgi panašiai paskelbė, tai ką ant žemės miegosit

tiesą sakant taip, mes tokiu tikslu ir važiuojam, paiškylauti gamtoje, o ne pasivolioti kokio viešbučio lovoj prie tv taip pat kaip namuose..

kai važiuojame kažkur, kad ir į tą pačią palangą, šventąją, mes dar nespėjame atsiversti interneto puslapio susirasti nakvynei, o ji jau apskambinėja visus pažįstamus ir mums suranda (o mes visada atsisakome, irgi vyrą pripratinau, šiaip jis kažkaip buvo linkęs, ai ta va čia yra ten ir ten, nereiks ieškoti, o aš pareikšdavau, o ką mes patys negalim, galų gale tiesiog kapriziškai pasakydavau: o aš nenoriu ten (taip, taip, nei mačius, nei buvus, nei girdėjus, bet iš principo, kad patys galim ir nustotų viską už mus daryti ypač neprašyta). Galvoju, kad reikia kažkaip taip išauklėti ir nuo to skambinėjo, bet nežinau kaip, būtų geriau per vyrą.. vis įjungiu plokštelę, jeigu bloga nuotaika tai ir piktu tonu, kad nuolat skambinėja kaip mamyčiukui, kartais šiaip tokiu: kas skambina? Mama? Ar pavalgei, ar apsirengei? Pasivaipydama

daugiau nieko nesugalvoju
---