Ne tokią motinystę įsivaizdavau

Labutis...

Na su mano mama turėtumėt apie ką pakalbėt

Ir su visa mano gimine.

Dabar papasakosiu kas yra tavo mažyliui. Vaikas paprasčiausiai su charakteriu. Mušimas nepadės. Mama mane mušė vieną kartą kol pavargo- bet aš nenusileidau. Jei ką man buvo 3 metai. Aš klykdavau naktimis, rami pabūdavau gal kokias 5 min. mama paduodavo visus savo papuošalus, visus blizgučius- tada pabūdavau net 10min rami- per tą laiką ji stengdavosi padaryti man valgyti. Man reikėdavo viso dėmesio, pasaulis sukosi apie mane. Jei ko negaudavau ištikdavo isterija- jos smūgiai nenumalšindavo- priešingai tada naktį nemiegodavo niekas visame name. Paaugusi buvau nenuorama- man visko reikėjo, viską žinoti, visur lipti- kieme nebuvo nei vieno medžio į kurį nebūčiau įlipusi- nei vieno bendraamžio berniuko kurio nebūčiau primušusi Mokinausi labai blogai. 3 klasėje apsigalvojau- pradėjau mokintis labai gerai- buvau pirmūnė- tik elgesys patenkinamas.kodėl taip? nežinau. Ir dabar negaliu pasakyti. O ir mano atmintis tų laikų su pertrūkiais- tiksliau neatsimenu nieko iki kokių 5m. O vėliau- absoliučiai viską. kai kas juokauja kad mano atmintis kaip pas dramblį.
Kalbėti pradėjau tik 3 metų. O kam? Jei užtenka parodyt pirštu suzyst ir būna paduota? Jei nepaduoda- isterija. Ir dar kokia... nieko nekalbėjau- kol vieną vasarą nenulėkiau pažaisti pas kaimynus- ten manęs nesuprato- per dieną prakalbau. Mama ant kėdės net šleptelėjo iš nuostabos.
Nei minutės ramybės, paklusnumo... buvau toks vaikas kad mano seneliai iki šiol sakė- na kas per vaikas... ir iki šiol kad ir koks zyzna būna ištisai sako: "Nu bet iki Klepesovos toli"

Na galiu paguost tik tuo: užaugau- surimtėjau. Esu gan bjauraus charakterio bet moku jei reikia ir pasijuokt iš savęs. Taip išaugamas tas atviras bjaurumas. Bet kas iš to? prasidės paauglystė. po jos jau kitas etapas...

Galiu pasakyti tik tiek: LAIKYKITĖS.

Adeliukai, lb jus uzjauciu del tokio sunkaus vaikelio, suprantu kad kai kuriais momentais motinyste apkarsta...taciau norejau pasakyti, kad nebijokite prasyti pagalbos, ir pati pailsekite butinai, pasirupinkite savimi jei bunate pervargus i situacija glite zvelgti siek tiek perdetai, nebetureti jegu ir kantrybes .zinokie, kad vaikelis jaucia jusu emocines nuotaikas, jusu nuovargi, todel gali buti, kad dar zirzlesnis buna ...
kitas dalykas - manau butina laikytis grieztos rutinos .nezinau kaip pas jus yra, bet mazam vaikui taj yra labai svarbu tai (sakau is patirties ir literaturoje radau taip parasyta)) miegoti, keltis, valgyti - viska mazdaug panasiai...ir dienos lai buna panasios, letos , ramios, niekur neikite, neskubekite. isitikinkite kad nera kitu veiksniu kurie ytakoja tokia vaikelio emocine busena.
mes buvome "isvaziave" is savo rutinos, tad turejau labai dideliu problemu, neuzmigdavo naktim, verkdavo istisai...tada isitikinau, kai vaikeliui svarbu yra savi namai, sava seima ir rutina
stiprbes.

Nu va daugeja nomoniu ir patarimu. kiekvienam savos bedos ir savitos situacijos.
As galiu pasidziaugti, bet bijau, kad vel vaikas nesubludytu, mano mazylis tikrai ramesnis. Kai tik geras oras einam i lauka ir bunam kol jau pavargstam. Aisku visko buna ir isteriju ir klykimo, ir naktiniu verkimu, bet jau maziau. Kaip bus toliau matysim. Visoms sekmes.

as dabar pradedu galvoti ar yra nezyzianciu vaiku na kol viena turejau,kazkaip ne taip viskas atrode,bet kai yra du pametiniai vienas dykas kaip biesas,kitas zyzia kaip ikirptas...zodziu kaskoks totalus kosmaras...jau nebera tos vaiko auginimo euforijos,kai vienas tebuvo,esu ziezula be sluotos zozdziu visoms stiprybes

Pas mus su vyresneliu problemos po biski baigiasi tfu,tfu kad neprisikalbeti.Galim kaip zmones i parduotuve nueiti,nebekrenta nezyzia,ismoko kad pirma reikia sumoketi paskui valgyti ar zaisti ir kantriai laukia padaves kasininkei.Namie maziau isteriju,tiesiog ismokom nekreipti demesio ir ''nelysti i uodega''.Cypia-apsisuki nueini ir ramu,paskui paiskini ir sako kad viska suprato,kad klausys teveliu.Manau jis tiesiog auga ismoko pasakyti ko nori ir spiegti nebereikia pamate kad jai jis geras ir mes geri,nuperkam ko nori(aisku su saiku),o mazasis tikras angeliukas,tikiuosi su juo tokiu problemu neturesim,esu be galo pavargusi,atrodo kad isimiegu gerai,nakti ramu,nesikelia bet laukiu tos dienos kada grysiu i darba

Adeliuk skaitau tavo istorija ir lyg skaityciau apie savo sunu, beje jis tokio pat amziaus kaip ir taviskis.
Pas mus viskas prasidejo nuo gimimo, iki jam suejo 3menesiai, per ta laikotarpi miegojau normaliai lovoje 4 naktis, visos kitos su juom cypianciu ant ranku.Kas liecia pagalba is artimuju, situacija kaip ir pas tave , salia nebuvo nieko kas galetu duoti paiilseti,namu ruosos darbus darydavau su juom ant ranku,ir vis laukdavau zadetu 4 poto 6 ir t.t. menesiu kada neva jis is sito viso isaugs,nes visu diagnoze buvo kad cia pilvukas.Taip pat pramyniau visu daktaru kabinetus,galvodama kas jam blogai, bet visi kaip vienas tviritno kad jis sveika vaikutis viskas jam gerai. Aisku kad jis neisaugo, kuo tolyn tuo prastyn , jis iki pat 15 menesiu man kas 3 valandas keldavosi nakti atsigerti misinuko, kiek pastangu atpratinti, aisku jos nuejo veltui, nes jau kai nematai kelio is nuovargio, ir eiline nakti nebekyla rankos jo cypinti ir neduoti to reikalaujamo misinuko, nes jei sukeisdavau buteliukus su vandens tai tokios isterijos budavo.Diena nemiegodavo irgi, pastoviai turedavau buti saliai, nes jis tiek judedavo lakstydavo, kad man uztekdavo sekundei nusisukti ir jis jau budavo kur uzsigaves.
Pakankamai anksit pradejau ji leisiti i darzeli, pati pradejau dirbit, sirdele skaudedavo pastoviai ji paliekant, is darbo begte begdavau pas ji, bet situacija nelabai keitesi.Keitesi tai kad as tuo momentu pailsedavau darbe ir naujom jegom kibdavau i jo auklejima, stengdavausi nekelti balso kai jis neklausydavo ir panasiai.
siandien kaip kad minejau jis virs 2metuku, visi sako kad hiperaktyvus vaikas, ir turek kantrybes isaugs - nebetikiu tuom.
Darzelyje jau nekarta teko sedeti pas direktore kabinete del jo elgesio.....
Namuose jau ismokau kaip su juom bendrauti, ir jis pats namie labiau klauso,jei neklauso eina apmastyti savo elgesio i savo kambari, kai klauso, mes uzsiimame, spalviname skaitome ....
Nebenori sesti i vezima, pesciom irgi toli nepaeina, sveria 16kg, tenka kas diena panesioti, klausytis jo oziu pakeliui ryte i darzeli, tai reikstu velavima i darba .... o veluoti negaliu , jei bandyciu sodint per jega i vezima, kaimynai pagalvotu kad vaika bandau uzmusti, nes jei bandai kazka pries jo valia daryti spiegia kaip pjaunamas
Kas liecia viesas vietas, nemeluoju bet kas antras musu gryzimas is darzelio baigiasi mano asaromis, nes jis uzkelia tokias isterijas, pradeda cypti, ir visa tai jei kazko uzsimano, pvz lektuvo
As ji beproto myliu, isbandziau viska, bet istikro ne visos supranta, kad poto tokiu dvieju metu gyvenimo yra tikrai sunku ramiai bereaguoti i tam tikras situacijas, kartais is jegu neturejimo jau nieko nebelieka kaip tik susitaikyti su jo oziais, priimti vaiko taisykles, ir as asmeniskai tai jau darau nesamoningai,nes nebeturiu jegu ..... Kai jis isterikuoja, as ir pratrukstu(nevisa laika pavyksta ramiai nekeliant balso reaguoti i tai) kai jis buna geras mes turim pati geriausia laika, ir tas akimirkas as beproto vertinu
kiek as izeidimu prisiklausiusi savo adresu, kiek kaltinimu del vaiko auklejimo, tik tiek kad ne vienas is tu zmoniu kaltinusiu mane, nera kad per praejusius du metus nera normaliai ismiegojes visa nakti (palei sia diena maniskis vis dar keliasi 2 kartus per nakti) o apie laika sau as isviso tyliu, susitvarkai tiek kad darbe klientu neisgasdintum ir tiek, o apie tv paziurejima ar knygu paskaitymas - pamirsta visiskai

sveikos visos,
pastoviai pasiskaitau sia temele. bijau ir girtis bet mes 'ramejam' jei taip galima pasakyti. nakti vis dar kelias tai karta tai du, tai tik siaip susapnaves, tai atsigert. beda kad gert nori ne vandenuka, o arbatele ar sultis. bet cia jau musu paciu klaidele. taisom. dabar liko ne bereiksmis verkimas, kai nezinodavom kodel, kas ir kaip, ir kai neleisdavo guost, supt, uzklot ir t.t.Liko tik mazi oziukai su ragiukais, su kuriais tai graziuoju tai piktuoju kovoju. suknu aisku, nuotaikos irgi ivairios...uzrasiau nuo rudens i darza, bet jis apart savu su niekuom nebendrauja, nezinau kaip jam seksis, noretusi geriausio.(dukra verkdavo kai ateidavau is darzo pasiimti, nes dar su vaikais pabut noredavo )tikiuosi paveldejo broliukas seses bendravimo ypatumus.
beskaitant visu komentarus prisiminiau kazkokio genijaus zodzius ( cia skirta manipuliuojantiems vaikuciams):
"Valdžia šeimoje guli ant žemės. Protingas vyras pasikėlęs ją nuo žemės, pasidalins su žmona. Jei pasiims ją protinga moteris, ji pasidalins su vyru. Tačiau jei Valdžia pasiims vaikas - jis tikrai su niekuo nesidalins." nezinau man patiko ta mintis ir tikrai tame yra tiesos.
sekmes visoms ir patyliukais dziaugiuos kad mano mazius rimteja. aisku pasitaiko ir bereikalingo asarojimo, ir kritimu ant zemes, bet cia susieju su auklejimo problema - tetis bando viska leisti, o mama bando ivest tvarka, taip ir gaunas kad vaikas pasimetes.

Adeliukai, zinai, as niekada nelyginu vaiku. niekada neguodziu tu, kuriom sunku su sveikais vaikais. man visada kaip kokia moistika, kai mama prie neigalaus vaiko n kartu/. ir to niekada nepalyginsiu su svaiko vaiko atsikelimu. bet nesigilinkim. tiesiog, mamos, manau, kad turim vertinti, tai ka turim, ir bet kokiu atveju sveikas vaikas, jis kazka issauga tas beda, o va neigalus tikrai ne visada

na as puikiai suprantu visas tas mamytes, kurios augina neramius vaikus...Mano dukrytei 1,5 metu. Siaip ji labai geras vaikas, bet......super aktyvi, nerami, uzsispyrusi ir pansiai. Diena dar butu kaip ir nieko, nes turim griezta dienotvarke ir jos laikomes minuciu tikslumu, bet nakti.... kiek kartu keliuosi nakti net nebeskaiciuoju, esu pastoviai pavargusi, neissimiegojusi, nuo zyzimo jau stogas vaziuoja is pradziu galvojau, kad nakti blogai miega ir pastoviai verkia, nes nori gerti, valgyti ar soskyte iskritusi, taciau jau nuo metuku as nebemaitinu pati ir soskytes seniai atsisakem....Galvojau pas neurologa nuvest, bet pasnekejom su vyru ir nusprendem kad to nedarysim, nes dar prirasys kokia hyper aktyvo vaiko diagnoze ir po to vilksis vaikui visa gyvenima...Siaip as ir stengiuosi nekreipti per daug demesio i isterijas, zyzimus or pan. Vaikas turi grieztai zinoti, kas galima, o kas ne. Jei pradeda be priezasie klykti, palieku viena kambari, po keleto tokiu atveju isterijos kaip ir baigesi, nes pamate, kad as nereaguoju
Siaip man dukryte yra visas gyvenimas, labai ja myliu. Nors esu pervargusi ir issekusi, taciau stengiuosi buti kuo kantresne ir rupestingesne, bet jokiu budu nepersistengiu, svarbiausiai saves nepamirstu:nueinu ir i kirpykla ir manikiura pasidaryti - vaikas privalo suprasti, kad mama turi ir savu poreikiu...Taciau nepaisant visu siu dalyku, gaila pripazinti, kad as visada svajojau apie 3 vaikus, taciau manau dukryte yra pirmas ir paskutinis vaikas.....

Perskaiciau ir taip pagailo mamytes kiek tie vaikiukai atima mum nervu na,bet viskas susitvarkys,isaugs....pirmas mano vaikis ir buvo neramus-iki dvieju metu nebuvau miegojusi nei vienos ramios nakties,aisku taip kaip jum nebudavo,bet man tuo momentu atrode,kad baisiau nebuna ir tada pasakiau sau,kad vaiku daugiau nebus,nes uztenka man tu nervu gadinimo..na,bet supu ant keliu savo antra suneli ir dabar atrodo,kad mano vargai buvo niekis palyginti su tuo ka vyresnelis sumasto aukit didukai ir viskas susitvarkys

As kai turiu ramesnias dienas pasvajoju apie antra vaikiuka, bet tas buna labai retai
Turejau pakankamai ramu savaitgali,buvom gamtoj, vaikstinejom, mazai zmoniu buvo mazai ir isteriju, va tik vakarienes metu kavinej, buvo keletas zmoniu is pomidoru apmetyti, moteriskei vienai koja pakista, o siaip palyginus normaliai
Rasiau patarimo vienai psichoterapiautei, tai liepe kreiptis i psichologus, kam teko tai daryti,ar yra kokia nauda?
Kas liecia medikamentus, tai kankinciaus iki galo bet jokiu slopinanciu vaistu neduociau, esu labai pries vaistus..... bet va patarimo kaip bendrauti/elgtis su tokiu vaiku labai reiketu

sveikos mamytes o as galvojau, kad tik mano domas jis neblogas vaikas, bet lb aktyvus, atrodos nieko blogo nedarydamas, neikur nelysdamas jis tiek triuksmo sukelia barasi su savim, laksto, nu vijurkelis gyvas vaikas
istiesu ne maniau, kad motinyste gali suteikti tiek dziaugso, o motiniska meile tokia didele