Ne tokią motinystę įsivaizdavau

Sveika,

Mamytes prisake tiek protingu minciu, kad negaliu nesutikti. Bet as vieno tokia minti turiu. PASIGIMDYKIT KITA LELIU .

Kai mano pirmasis sunus reke be perstojo puse metu, as maniau, kad 7metu tarpas tarp vaiku yra idealus, bet.... netyciuke dukryte pakeite planus. Aciu jai . Juk norejai daug vaiku. Vis tiek nemiegi ir daug demesio skiri vienam kleckui, tai tuo paciu ir kitam skirsi. O ir sunelis dazniau nusisypsos ir aprims, kai toks pats seimoj atsiras

[quote=Adeliukas,2008 01 02, 01:22

cia irgi mano istorija, tik musu mergaite ir jau 1,5 m rytoj..... teks, pasirodo, dar pavargt....

Na prisiklausiau ivairiu nuomoniu. Su vienom sutikciau su kitom tikrai ne. Na kiek zmoniu tiek nuomoniu.
Na tikrai nebuvau susidariusi idealios motinystes modeli.
Tik niekad nereikia moralizuoti ir patarineti toms kurios nera patyrusios ka reiskia auginti labai neramu vaika. Realybe vienokia, teorijos kitokios.
As labai gerai atsimenu viena aukle. su kuria kartu vaiksciodavom po parka su vaikais. Ji vis mane aukledavo kaip reikia auginti man savo vaika. Bet vat jos sunui gime labai nerami mergaite ir ji pati tada manes klause ka daryti. Nes viska isbande kaip ir as, o vaikas vistiek rekia.
Pas mus tai visa laika ta pati rutina. Jei jau vaziuojam kur nors tai visa laika tuo paciu metu. Tik pastebejau kad jei isvaziuojam tai jis auksinis vaikas. Bet neturiu galimybiu kazkur veztis tai namuose kuiciames.
Pavydziu toms kas turi mamas mociutes kas priziuri vaikus. As visai nieko neturiu. Mano tevai ir sese gyvena labai toli, o visi kiti draugai turi savo vaikus arba yra uzsieme. Turim viena moteriske, bet ji dirba tai pabuna labai retai.
Dar pas mus tokia situacija kai darzeli reikejo nukelti, o man sumazinti darbo grafika iki rudens. Tai praktiskai visa diena esam kartu. Ir neturiu dabar is ko rinktis ir tikrai neturim galimybiu kazka samdytis.
Na yra kaip yra, bet kaip pries kelias dienas pavyzdziui atsikele geros nuotaikos ir po kokiu desimt minuciu prasidejo isterija ir tesesi tris valandas. Tai is pradziu viska darai kad nukreiptum demesi. Kartais turbut belieka ant galvos atsistoti. Po to stengiesi nekreipt demesio. Po to jau isvararau i kita kambari kad pabutu vienas. Po to jau ir patys pradedam nervintis ir kai jau vaiaks eina nakciai miegoti nieko visai nebesinori.
Na bet tikiuosi kad amzinai taip nesites, kada nors ir i mano kiema ateis svente.
Bet kai sunus viena diena buna geras, tai as visa laika pagiriu koks jis geras, kaip as dziaugiuosi. Ir taip pasisemiu jegu.
Ir sekmes visoms mamoms auginancioms mazuosius terroristus

Sorry, bet nesuprantu taves. Kuri is musu cia moralizavo tau? Ar tu skelbei sia tema kad mes tik issilietume savo vargus bet nebandytume patarti viena kitai? Galbut esi viena is tu kad nori tik dejuot o ne ieskot kokiu budu pakeisti dabartine situacija? Nesu piktas zmogus bet vaje ant kiek uzkliuvo man sis tavo pasakymas Nenuvertink kitu patarimu;, galbut keleta is musu galetu ka pasidalint is asmenines patirties ar kitos is baigtos spec. sioj srity . Neturi sutikt su kiekvienos nuomone, bet nenumok ranka kad nepatarinetu tau niekas lyg kitu nuomone beverte.

Mano sunelis pirmus kelis menesius istisai 2 valandas klykdavo; As irgi JOKIOS pagalbos neturejau ir neturiu (vyras uzsieinetis, jo seimos cia ner, mama serga, sese irgi toli, ir net aukles neturime). Bet klausiau visu ir draugiu ir kolegu, skaiciau kiek literaturos kad bandyt kazka, bent ka, pakeist. Galiu tau pasakyt kad rutinos as irgi laikiausi, bet supratau kad tame buvo ir problema; vaikas ant tiek pripranta prie rutinos kad maziausias pasukimas i sona nuo jos sugriauna ju pusiausvyros saugumo jausma.
Pamazu pradejau keisti rutina: iseidavau i parduotuves su vaikais nors ir buvo per maziuko pietu miega. Ispradziu klykdavo, greit iseit reikedavo, bet palaipsniuj pradejo adaptuotis, uzmigt bent kur o ne tik namuose, butent savo lovytej. Ir dar del lovytes...visi mes ant pirstu galiuku vaiksciojom kad tik jo neprikelt. Vos sukrutedavom ieja i kambari, ir jis ant visu keturiu ir rekia. Absoliutiska tyla nera gerai vaikam miegui (gi netgi budami motinos jie girdi sirdies plakima, skrandzio virskinimo garsus...). Reikia namuose tureti kaip vadinamas "baltas tiuksmas", lyg garsas ant neveikiancio kanalo. Tureti pastovaus, bet tylaus triuksmo: ar TV ijungta, ar zmoniu balsai, ar raminanti muzika.
As uzleidziu "gamtos garsu" t.y: pauksciu, upelio, misko garsu CD per miega ir dabar galiu ieit i kambari ir vaiksciot, tvarkytis ir jis miega. Pries savaite perkeleme ji kartu su vyresniu broliuku tame paciam kambaryje. Visi mes kentem kelias naktis kad pakeiciau jo rutina, bet ir vel adaptavo ir priprato miegot naujoj vietoj. Nors dar jis reksnys, bet palaipsniuj gereja kadangi uzsiemem veiklos kazka pakeist matydami kad situacija negerejo pradzioj.

Nu va, patarineju , o gi autore to nepageidauja. Bet gal kitom pravers mano patarimai?,
As dingstu is cia ir linkiu ramybes jusu namuciuose

Uzjauciu jus.As ir kartais pasijauciu nusikalusi..Reikia stiprybes mum visom

labai tave suprantu, nes pati turiu neramų vaiką

Vaje atsiprasau kad taip grieztai parasiau. As jau ir pirma rasiau kad si tema tinka tik auginancioms neramius vaikus. Aisku kiek zmoniu tiek nuomoniu ir kiekvienas gali cia pasisakyti. Bet tikrai zinau tos kurios turi ramius vaikus ir aukleja kaip reikia auginti tikrai realybe skiriasi nuo tikroves. As visa laika klausiu nuomones is zmoniu su tokia pat patirtim, o ne kazkokiu mokslininku ar laikrsciose parasytu teoriju. Praktika ir patirtis tik tai labiausiai padeda

dideles tau kantrybes

Matai, neramumą mes kiekviena pagal save matuojam. Ir kas vienai neramus, kitai gali būti normalus vaikas. Tai daugiau požiūrio ir asmeninio prisitaikymo klausimas.

As turbut per daug i viska reaguoju. Ir gal puolu kitus gindama save. Bet tokia jau tapau. Anksciau budavau kitokia, na bet reikia ismokti keistis ir prisitaikyti. Man paguodos nereikia tuo labiau uzuojautos, bet jau buvau priejus toki kritini momenta, kad stogas ciuoze konkreciai.
Tikrai atsiprasau jei ka izeidziau savo pasisakymu. Gal per grieztai parasiau.
Isveda is pusiausvyros kitu auklejimai. Tamepaciame mieste gyvena vyro mociute, kuri priziuri svetimus vaikus, o musu negali priziuret ne tik kad uz pinigus, bet ir laisvu laiku nenoriai ateina. Tai jos retai ir teprasom. Ji labiausiai nervina mane. Ji visad pilna patarimu. Musu sunus dar nesneka tai ji man pareiske kad as su juo neuzsiimu ir nemokinu. Na zinokit norejau ja nusauti
Ji man visad uzmeta kad as viska darau blogai, nes jos vaikai buvo ramus ji neturejo problemu, o as nemoku auklet. Na as jai atsikertu, bet kad ir kaip nekreipciau demesio isveda is pusiausvyros.
Dziaugiuosi kad sunelis jau kelios dienos ramesnis.
Sekmes visoms

tai jau taip. atrodo, visi geriau zino, kaip vaika augint reikia zinai, vaikai buna ivairus - ramesni ir paduke. ne viskas priklauso nuo tevu ir nuo auklejimo
sekmes ir kantrybes

Su užuojauta žiuriuį tas mamas,kurios augina neramius vaikučius.Mano abu vaikai tokie per viduriuką,nors sūnytis buvo geresnis.Padėjimo neturiu(išskyrus SB).Būna dienų,kad tikrai nieko nesinori .Vyro sesuo turi dvi mergaites,mažoji 5 dienom jaunesnė už mano mažę.Ji visada sakydavo,kad jokio vargo auginti vaikus(gyvena pas tėvus),ir nesupranta tų mamų kurios nesugeba susitvarkyti su savo vaikučiais.Vasarą mes abi su vaikais išvažiavom į Palangą,ir ką jūs manot,jau ketvirtą dieną apsibliovė ir norėjo namo,nes viena nesugebėjo susitvarkyt .Tai va,nesmerkim,nemokykim ir neteiskim kitų,kol pačios su tuo nesusiduriam .