QUOTE(Black_white @ 2010 02 21, 15:21)
Esu taip pat veziuke. Beveik viskas ka raset atitiko ir man. Beje, labai negaliu pakest kai zmogus nesiklauso kai kalbu arba pertraukineja, tiesiog "nukryziuoja" jei zmogus nenori klausytis, trukdo kalbeti, o dar blogiau kai nesupranta ir nenori pritarti man... Tada sugenda nuotaika visai dienai. Gan daznai keiciasi nuotaikos (pasako ka blogo i "mano darza" - iskart liudna, verkt norisi, zmogaus nekenciu ir ta jo pasakyma visa gyvenima atsimenu, o stai jei pasako komplimenta is kart nuotaika pasitaiso). Man labai svarbu estetika ypac maisto, negaliu ne kasnio praryt jei valgis neestetiskai atrodo 
. Esu laabai taupi (atsimenu kai vaikysteje nepirkdavau nors ir labai noredavau saldainiu uz savo pinigus - sirdis neleisdavo isleist tu savo taip ilgai taupytu santaupu...). Negaliu pakest jeigu tarkim pasidedu koki daikta ant stalo vienoj vietoj, o paskui ji randu perdeta kitoje ar dar blogiau is vis neberandu, tada pyktis begalinis aplanko. Demesi megstu, bet tik man maloniu ir idomiu zmoniu. Megstu gera humora, gan net siek tiek juoda humora... Nesugebu su vienu zmogu labai ilgai ir istisai bendrauti - pradeda mane griauzti is vidaus zmogaus ydos (juokingiausia kai zmogus nesupranta, kokio velnio as taip piktybiskai nei is sio, nei is to pradedu bendraut). Nemegstu vietu kur daug zmoniu, ypac jei tie zmones nepazystami. Palyginti megstu vienuma. Turiu bent valanda per diena pabuti viena, su savo mintimis. Sprendimus stengiuosi priimti viena, apgalvojus visus pliusus ir minusus. Megstu stebeti aplinka. Kartais mieliau tyleti nei kalbeti , nors is tiesu tie zmones, kurie mane gerai pazysta zino, kad esu labai sneki... Visokias isdavystes, iskaudinimus, nuvylimus ir pan. dalykus atleidziu labai sunkiai, o tiksliau neatleidziu (nors sakau, kad atleidau, bet taip nera), visa tai lieka mano atminty ir reikiamu ( arba nereikiamu) momentu jos buna prisimintos, o dazniausiai ir kaltininkui primintos...
. Esu laabai taupi (atsimenu kai vaikysteje nepirkdavau nors ir labai noredavau saldainiu uz savo pinigus - sirdis neleisdavo isleist tu savo taip ilgai taupytu santaupu...). Negaliu pakest jeigu tarkim pasidedu koki daikta ant stalo vienoj vietoj, o paskui ji randu perdeta kitoje ar dar blogiau is vis neberandu, tada pyktis begalinis aplanko. Demesi megstu, bet tik man maloniu ir idomiu zmoniu. Megstu gera humora, gan net siek tiek juoda humora... Nesugebu su vienu zmogu labai ilgai ir istisai bendrauti - pradeda mane griauzti is vidaus zmogaus ydos (juokingiausia kai zmogus nesupranta, kokio velnio as taip piktybiskai nei is sio, nei is to pradedu bendraut). Nemegstu vietu kur daug zmoniu, ypac jei tie zmones nepazystami. Palyginti megstu vienuma. Turiu bent valanda per diena pabuti viena, su savo mintimis. Sprendimus stengiuosi priimti viena, apgalvojus visus pliusus ir minusus. Megstu stebeti aplinka. Kartais mieliau tyleti nei kalbeti , nors is tiesu tie zmones, kurie mane gerai pazysta zino, kad esu labai sneki... Visokias isdavystes, iskaudinimus, nuvylimus ir pan. dalykus atleidziu labai sunkiai, o tiksliau neatleidziu (nors sakau, kad atleidau, bet taip nera), visa tai lieka mano atminty ir reikiamu ( arba nereikiamu) momentu jos buna prisimintos, o dazniausiai ir kaltininkui primintos...
