Toks jausmas kad skaitau apie save
Del demesio, as ir megstu buti pastebeta, bet ne taip kad istisai tektu buti demesio centre, uztenka ir keliu akimirku sloves
tik va artimuju tarpe, turiu but pati svarbiausia, geriausia, daug demesio gauti, ypac kalbant apie dauga
pinigu atzvilgiu, tai esu labai taupi, tik ne sau
beveik visada tapau ir turiu atsidejus extra atvejui, bet jei pamatysiu kazka ko labai labai noriu, tada jau niekas nesvarbu
raset kad nelabai susikabat su vandeniais, mano draugas vandenis, kartais ir mes nesusikalbam, bet galiausiai kazkiap susitariam
ypac neoakenciu kai man kazka paliepia ar pasako taip kaip man nepatiko, uzsispiriu ir galit su manim daryt ka norit, bus priesingai
Dar pastebejau, kad esu biskiuka savanaude
ir jum taip? ar cia mano toks gan bjaurus charakteris
visada padesiu draugams, jei tik galesiu, bet nesileidziu kad "liptu ant galvos ".. kartais esu gan piktybiska, jei man kazkas padare ka, ar nuvye, iskaudino. as galiu toliau bendrauti, bet tik su iskaiciavimu, tiek kiek man to reikes.. ir neuzmirsiu skriaudos labai ilgai..
mano mama vandenis- tai mes labai gerai sutariam, ji tokia labai jausminga, del visko pergyvena, o as priesingai- nusispjaunu ir pasakau kas bus tas bus, tai mes viena kita papildom ir puikiai sutariam. kas del kerstingumo tai pritariu- jei jau padare- atleisiu, bet niekad nepamirsiu ir niekada nebebus santykiai kokia buvo seniau su tuo zmogumi. negaliu pakesti neteisybes ir jei pamatau kad kas ne taip akis kabinu kol pasiekiu savo, na bent kol man leidzia galvoti kad pasiekiau