Skyrybos: nuo ko pradėti, turto dalybos

#1
Sveiki,

Noriu pasiteirauti dėl skyrybų 4u.gif
Mano vyras užsienyje uždarbiauja, netrukus porai dienų grįš, paskui vėl ilgam išvyks iš Lietuvos. Norime skirtis gražiuojum, t.y., bendru sutarimu. Vyras su viskuo sutinka, visus popierius pasirašys. Tačiau jam nesant Lietuvoje ir negalint dalyvauti teismo posėdyje, teismas mūsų, kiek žinau, niekaip neišskirs.
Noriu paklausti, ar gali jam nesant Lietuvoje, į teismo posėdį ateiti jo koks nors atstovas? Ir tiesiog palaikyti bei patvirtinti jo poziciją? Kas tai galėtų būti, ar tik advokatas? Kiek maždaug kainuotų tokia paslauga?
Ačiū už pagalbą smile.gif
Atsakyti
#2
Jūsų vyrą gali atstovauti kiekvienas kvalifikuotas teisininkas. (advokatas, advokato padėjėjas ar asmuo turintis teisininko licenciją). Kainos šioje vietoje sutartinės. Aišku vyras gali raštu išreikšti savo valią, be to atvytkti į teismą yra jo pareiga (tačiau neatvykimas dėl pateisinamų priežasčių taip pat galimas).
Galima išsiskirti ir be jo tačiau teismas vyks sklandžiau jei jis parašys atsiliepimą į ieškinį ir kitaip pareikš savo valią dėl skyrybų. Jis tai gali padaryti raštu ir nedalyvaudamas posėdyje.
Atsakyti
#3
Auginama vaiką žmona pavargo nuo kasdienės buities ir romantikos stokos ir išėjo gyventi pas savo svajonių vyrą. Kol kas vaikutį prižiūrim po lygiai. Noriu pradėti skyrybų procesą, nes reikia planuoti savo tolimesnį gyvenimą ir pažiūrėti, kiek daug mane teismas "numelš" žmonos naudai.

Klausimai:

1. Nuo ko pradėti? (kreiptis i civ. metrikacijos skyrių, į teismą, ar advokatas viską padarys?)

2. Kaip po ištuokos auginamas vaikas? (kiek suprantu, kad po lygiai neišeina, nes vaikas turi turėti savo pagrindinę gyvenamą vietą)

3. Ar daug šansų gauti globoti vaiką turi vyras? (kažkaip pas mus įprasta, kad vaiką augina motinos)

Ačiū už atsakymus.
Atsakyti
#4
Vyras pateike dokumentus skyryboms, pateikdamas tokias salygas:
jam atitenka:automobilis, dujine virykle, automatine skalbimo masina,televizorius ir plaunantis dulkiu siurblys; ( is viso 8 tukst.litu).
Man palieka sodo nameli (mes jame gyvename), personalini kompiuteri, saldytuva ir sekcija ( is viso 16 tukst.lt)
+ po 150 lt. alimentu kiekviena menesi. Paskola atidavinesim kartu- po 150lt. kas menesi 4 metus. Taip pat turiu 1800 paskola savo vardu, kuria turesiu metu eigoje atiduoti pati, nes advokatas nusprende, kad sie pinigai buvo paimti mano asmeniniems poreikiams.
Jo pajamos 1100 lt, mano- 500 per menesi.
Lieku gyventi su 2 vaikais. Nenoriu sutikti su tokiomis salygomis. Ar turtas dalijamas i 2, ar i 4 lygias dalis ( iskaitant vaikus)?
Musu turtas nedidelis, todel klausiu, ar nesutikdama skirtis ir reikalaudama kitokiu salygu, tik dar labiau nenukenteciau finansiniu atzvilgiu.
Aciu uz informacija

Atsakyti
#5
Siūlau susirasti advokatą kuris specializuojasi šioje srityje. Taip pat pateikiu CK straipsnius numatančius santuokos nutraukimą.

3.49 straipsnis. Santuokos pabaigos atvejai
1. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka.
2. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.

3.51 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos

1. Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai;
2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);
3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.
2. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.

3.52 straipsnis. Prašymas nutraukti santuoką
1. Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
2. Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
3. Prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo.

3.53 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka
1. Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
2. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.
3. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
4. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

Santuokos nutraukimas dėl SUTUOKTINIO (sutuoktinių) kaltės

3.60 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos

1. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.
2. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
3. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

3.61 straipsnis. Abiejų sutuoktinių kaltė
1. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
2. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
3. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai).

3.62 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka
1. Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ieškinio teisenos tvarka.
2. Vieno sutuoktinio reikalavimu byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.
3. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, mutatis mutandis taikomas šio kodekso 3.59 straipsnis.

3.63 straipsnis. Santuokos nutraukimo priežasčių nenurodymas teismo sprendime
Abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

3.64 straipsnis. Sutuoktinių taikinimas
1. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.
2. Teismas privalo pasiūlyti sutuoktiniams taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, vaikų išlaikymo ir auklėjimo klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes. Jeigu sutuoktiniai susitaria, taikomos šio kodekso 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys.
3. Teismas taiko šio kodekso 3.54 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas priemones, išskyrus atvejus, kai jų taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams.

3.65 straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės
1. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.
2. Teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones:
1) įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium;
2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu;
4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui;
5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą;
6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui;
7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose.

Nutraukus santuoką turėtų būti išspręsta ir vaiko gyv, vieta, bendravimo su kitu tėvu laikas , trukmė ir dažnumas.(kiek kartų per savaitė, mėnesį ar pan. vaikas būna su kitu tėvu, kaip jie leidžia atostogas ir pan.)

Vyras "gaus" vaiką jie bus įrodyta, kad gyvenimas su juo jam bus "geresnis" t.y. jam bus užtikrintos palankesnės sąlygos vystytis ( jei jis gabus kokiam sportui ar menui, o tėvas gyvena mieste kur yra sporto ar meno mokyklos, kai tuo tarpu motina gyvena kaime toli nuo šių ugdymo įstaigų ir vaikas negali lankyti jų dėl atstumo, susisiekimo ir pan.) Taip pat jei santuoka bus nutraukta dėl sutuoktinės (motinos) kaltės ir bus įrodyta, kad ji veda asocialų ar amoralų gyvenimo būda, tai šansai, kad vaikas bus perduotas vyrui (jei ašku jis neturi tų pačių "trūkumų") yra dideli. Visas smulkmenas Jums išaiškins šeimos teisės advokatas.




Atsakyti
#6
3.116 straipsnis. Turto padalijimo būdai
1. Vieno sutuoktinio reikalavimu <..> turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.
2. Šio skyriaus normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo.

3.117 straipsnis. Sutuoktinių bendro turto dalys
1. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
2. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais.
3. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.
4. Vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto yra paveldima pagal šio kodekso penktosios knygos normų nustatytas taisykles.

3.120 straipsnis. Nedalytinas turtas
1. Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitas asmeninio pobūdžio turtas – vienam ir kitam sutuoktiniui.

3.127 straipsnis. Dalijamas turtas
1. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
2. Vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
3. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Turtas dalinamas tarp sutuoktinių, vaikai į turtą gali pretenduoti tik po tėvų mirties.
Iš klausimo neaišku, kodėl Jūsų paimta paskola buvo skirta Jūsų poreikiams. ( galbūt tai galima ginčyti). Jei alimentai po 150 Lt kiekvienam vaikui, tai manau sąlygos pakankamai Jums palankios. Aišku jei Jūs teisme įrodysit, kad Jūsų vaikams reikalingas didesnis išlaikymas teismas gali priteisti didesnę "alimentų" sumą.
Atsakyti
#7
Sveiki,

noriu suzinoti, kaip skyrybu atveju butu numatomi alimentai 3 nepilameciams vaikams, jei tevo alga yra 900 lt i rankas, taciau jis dar turi bityna ir pardavinedamas medu gauna niekaip neforminamu pajamu. Ar privaletu ir per kiek laiko privaletu tevas ismoketi kompensacija uz jam priteista (jei jam priteistu) bityna. Ar vaikus (11, 9 ir 6 metai) teismas priteistu mamai? Aciu is anksto.
Atsakyti
#8
Civilinio kodekso (toliau-CK) 3.192 straipsnyje nurodoma, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. Civilinis kodeksas, skirtingai negu anksčiau galiojęs Šeimos ir santuokos kodeksas, nepilnamečių vaikų išlaikymo ribų (maksimumo arba minimumo) nenustato. Pagal galiojantį įstatymą išlaikymo dydis tiesiogiai nesiejamas su tėvų pajamų dydžiu, vaikų skaičiumi ir panašiai. Tačiau CK numatomi orientaciniai kriterijai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi sprendžiant išlaikymo dydžio klausimus konkrečiu atveju. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius apsprendžia jo gabumai, polinkiai (pvz. vaiko polinkis dailei, muzikai ar kitokie išryškėję gabumai sąlygoja poreikį didesniam išlaikymui nei vaiko, kuris niekuo kitu papildomai neužsiima), sveikatos būklė (pvz. medikamentų, geresnio maitinimo poreikis), amžius (augant vaiko poreikiai didėja ir pan.). Pažymėtina, kad išlaikymo dydžiui neturi įtakos paties vaiko turimas turtas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvo (motinos) turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą, ir atvirkščiai, jei vaiko tėvų turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Pažymėtina, kad sunki tėvų turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, o tik turi reikšmę išlaikymo dydžiui. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje, kalbant apie rentą iki gyvos galvos, nurodoma, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Manytume, į šį kriterijų turėtų būti atsižvelgiama ir sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus. Jei tėvo (motinos), iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, galima priteisti ir mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, neturi būti mažesnis už minimalų pragyvenimo lygį (MGL). Abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Vienas iš tėvų, gaunantis didesnes pajamas, turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų vaikui išlaikyti. Taisyklė taikytina tiek tėvams gyvenant kartu, tiek ir skyrium

Jums reikėtų įrodyti ir pajamas už medų, tokiu atveju galėtumėte pretenduoti į didesnį išlaikymą.
Dalinant turtą, jei bitynas bus priteistas vyrui ir jo vertė viršys Jūsų gauto turto dalį, vyras privalės sumokėti turto vertės skirtumo dyžio kompensaciją. Dėl išmokų dyžio ir trukmės geriausia Jums būtų susitarti gražiuoju. Teismas gali nustatyti ir konkretų terminą.
Paprastai vaikai paliekami auginti motinai, tačiau yra išimčių, jei vaikų interesai gyvenant su tėvu bus geriau ginami, vaikai bus "priteisti" tėvui.
Atsakyti
#9
10 metu kaip vede , buta kurieme gyvename pirkome jau santuokoje, turime 2 vaikus, bet jau pribrendo reikalas skirtis, jis musasi , buvo ne syki kviesta policija cry.gif nuo ko pradet skyrybas, kokiu reikia dokumentu, ir kiek galiu prisiteisti alimentu, siaip as niekur nedirbu, o jo atlyginimas kazkur apie 1500 lt
Atsakyti
#10
Kaip suprantu iš klausimo Jūs norite skirtis su vyru ir santuoką nutraukti "dėl jo kaltrės". Jums reikia kreiptis su ieškiniu į teismą, prašant nutraukti santuoką, priteisti išlaikymą vaikams, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Įrodinėjant , kad santuoka iširo dėl vyro kaltės Jums bus svarbu dokumentais įrodyti jo smurtą prieš Jus. Jei kvietėte policiją turėjo būrti surašomi procesiniai dokumentai (jei jį baudė administracine tvarka, ar apylinkės tyrėjas kvietėsi prevenciniems pokalbiams, visa tai turi būti užfiksuota policijos komisariate ar nuovadoje. Ieškinyje nurodykit Jums žinomas jo tokių "apsilankymų" policijoje aplinkybes ir prašykite išreikalauti iš policijos duomenis. Jei buvo sumušimų ir kreipėtės į gydymo įstaigą pateikite medicininių dokumentų išrašus. Aišku galėsite remtis artimųjų ir kaimynų parodymais.
Dėl sumos kurią galite prisiteisti iš vyro, tai įstatymas nenumato konkrečios sumos ar atlyginimo dalies procentais, tai irgi bus įrodinėjimo dalykas, mažiausia suma už du vaikus būtų du MGL ( 250 Lt).

3.60 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos

1. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.
2. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
3. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

3.62 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka

1. Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ieškinio teisenos tvarka.
2. Vieno sutuoktinio reikalavimu byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.
3. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, mutatis mutandis taikomas šio kodekso 3.59 straipsnis3.59 straipsnis. Klausimai, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

3.65 straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės

1. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.
2. Teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones:
1) įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium;
2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu;
4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui;
5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą;
6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui;
7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose.



Atsakyti
#11
blink.gif

laba diena...
esu naujokė. Peržiūrėjau visas temas apie skyrybas, bet atsakymo į man rūpimą klausimą neradau... sad.gif
pabandysiu nupasakoti situaciją...
su vyru kartu nebegyvename daugiau nei metus...
galvojau apie skyrybas, bet vyrui tai buvo bereikalingas formalumas, "jei nori, tai ir skirkis"...Kai pradėjau vaikščioti po atitinkamas instancijas, supratau, kad tai ne mano kišenei, o abipusiu susitarimu kaip ir nepavyko susitarti su vyru.
Palikęs šeimą vyras vaikais labai mažai rūpinosi, tad prisiteisiau alimentus, kad turėčiau nors kokias pastovias pajamas...
Dabar gaunasi taip, kad skirtusi jau vyras abibusiu susitarimu palikdamas man viską, bet su ta sąlyga, kad aš atsisakyčiau tų priteistų alimentų...
Bet pasirodo, kad to aš padaryti nebegaliu...

Gal kas galit patarti, ką aš galėčiau padaryti šiuo atveju?
Kažkoks užburtas ratas...
Atsakyti
#12
Ar gali teismas isskirti sutuoktinius jei vienas is sutuoktiniu nedalivauja skyrubu procese?(jis tuo metu yra isvykes, bet skirtis sutinka, bendro turto ir vaiku - nera). Ir kur po skyrybu pasiimti skyrybu liudijima, jei procese nedalivavai?
Atsakyti