[quote=alfa159,2008 01 07, 19:22]
Pritariu Ingridutee... Kol musu geriems draugams (jauniems-graziems-sveikiems) negime apsigimes vaikelis, mes irgi manem, kad svarbiausia- tiketi, myleti ir laukti. Deja, kartais nelaimes nutinka. Ir tos tikimybes, rizikos baimes nepasalina.
Mes irgi deliojom argumentus uz ir pries. Man svariausias argumentas uz buvo du musu esami vaikai. Jie linksmi ir laimingi. Nepaisyti trecio vaiko apsigimimo rizikos (ner ji didele, truputuka padidinta, bet vis vien...), tai reiskia rizikuoti ne tik laukiamo vaiko ateitimi, rizikuoti musu gyvenimo ritmo pakeitimu, bet- svarbiausia- rizikuoti uzkrauti esamiems vaikuciams kryzius visam gyvenimui. Kas neturi apsigimusio vaikiuko, tegul susilaiko nuo komentaru. Apsigimes vaikas- didele nelaime tiek jam paciam, tiek jo seimai. Kas nera mates tes to is arti, tai to iki galo ir nesuvokia.
Nepadaryti visu galimu tyrimu mano atveju butu lygu neatsakingam egoizmui. Ta gydytojos apskaiciuuota rizika turiu dauginti bent is triju- jei neduokdie mazyliui kas butu negerai, tai visiems trims mano vaikams gyvenimas butu smarkiai komplikuotas.
Nelinkiu niekam tokiu dilemu. Bet jei tokios iskyla, tai, manau, reikia maziau trizniuoti, priimti sprendima ir pasidaryti visus imanomus tyrimus.
Sekmes visoms!
Vat lygiai tokia pat ir mano nuomone. Tik vis pagalvoju - galėtų tuos tyrimus iki kokios 8 savaites padaryt, kol tas nėštumas dar mažytis. Dabar vis sunkiau ir sunkiau net pagalvot apie bloga variantą
Bet žinau, kad pagimdžius sužinoti būtų dar sunkiau...
Dar klausimą turiu: man gydytoja liepė trigubą kraujo testa pasidaryt 16 savaičių, dabar man dar truksta iki 16 kokiu 3-4 dienų, bet jau taip sunku laukt tų tyrimų, po to atsakymų, po to vėl konsultacijos - ar daug labai svarbios tos kelios dienos kraujo tyrimo parodymams?