QUOTE(jauna nestuke @ 2008 01 15, 20:36)
ar visiem leliukams matuoja sprando rauksle? man kai buvo 18sav.matavo nosytes ilgi. o ka parodo sprando rauksle? kokius nukrypimus?
Va čia pasiskaityk:
http://www.nordica.o...mposite-451.htm
Va čia pasiskaityk:
http://www.nordica.o...mposite-451.htm
Vidutee, bet juk tau amžiaus rizika kaip suprantu, tai ir siuntė į genetiką - nelabai suprantu ko piktintis 
Beje, visada galima atsisakyti - nei vienos varu nevaro.
Aš irgi morališkai ruošiuosi, kad gali prigąsdinti....nu ir ką....priimti stručio poziciją, niekur neiti ir apsimesti, kad man nerūpi? taigi jaudinsiuos bet kokiu atveju. Nuo 35 metų chromosominių anomalijų rizika išauga 5 kartus, pagal mane būtų neatsakinga nesitikrinti.
Beje, visada galima atsisakyti - nei vienos varu nevaro.Aš irgi morališkai ruošiuosi, kad gali prigąsdinti....nu ir ką....priimti stručio poziciją, niekur neiti ir apsimesti, kad man nerūpi? taigi jaudinsiuos bet kokiu atveju. Nuo 35 metų chromosominių anomalijų rizika išauga 5 kartus, pagal mane būtų neatsakinga nesitikrinti.
QUOTE(Daiva @ 2008 01 16, 13:31)
Nuo 35 metų chromosominių anomalijų rizika išauga 5 kartus, pagal mane būtų neatsakinga nesitikrinti.
Sutinku su tavim, o ir kiekvienos apsisprendimo reikalas. Juk info apie tuos tyrimus tikrai nemažai yra, ir jeigu drėl kažkokių priežasčių neina moterys tirtis, tai TIK nuo jų priklauso.
Aš dabar galiu pasakyti, kad padariau viską, ką galėjau, tfu tfu tfu jeigu kas nors...
Aš galvoju, kad genetinius tyrimus reikia atlikti moteriai tada, kai tam yra nors kokių indikacijų (vyresnis tėvelių amžius, paveldimos ligos šeimoje, .t.y. kokie nors rizikos veiksniai) ir esi visiškai tikras, kad tai lems tavo sprendimą, kai žinai, kad to sergančio vaikelio nenorėsi/negalėsi augint 
Tokiu atveju, kai nesvarbu kokia baigtis, koks vaikelis gims, tai tie tyrimai tampa nereikšmingi..tik papildomi išgyvenimai ir stresas. Pasiruošti ir visiškai nusiteikti tam, kad laukiesi neįgalaus turbūt neįmanoma..vis vien tikėsies paties geriausio ir gimus kūdikėliui pergyvensi viską iš naujo, jei genetinių tyrimų blogi rezultatai pasirodys tiesa... 
Tokiu atveju, kai nesvarbu kokia baigtis, koks vaikelis gims, tai tie tyrimai tampa nereikšmingi..tik papildomi išgyvenimai ir stresas. Pasiruošti ir visiškai nusiteikti tam, kad laukiesi neįgalaus turbūt neįmanoma..vis vien tikėsies paties geriausio ir gimus kūdikėliui pergyvensi viską iš naujo, jei genetinių tyrimų blogi rezultatai pasirodys tiesa...
Norėčiau paprieštarauti - po pirminio vizito: echoskopas + kraujo tyrimas, kai pasakė, kad viskas tvarkoje, kad kraujo tyrimai rodo daug mažesnę riziką nei priklauso pagal amžių, man kaip tik labai palengvėjo ir suteikė nusiraminimo 
Tai ir buvo vienintele indikacija-amzius.Tik kam reikalinga ta virtine tyrimu tarp kuriu turi laukt ir negali nesijaudint.O tiksliausias atsakymas tik po vaisiaus vandenu tyrimo.as ne pries tyrimus.Tada neturejau pakankamai informacijos,kad po pirmu kraujo tyr seks dar kiti,ir tai dar ne galas.ar normalu nesciai moteriai patirt tiek streso?
Na man su mažuoju po kraujo tyrimo daugiau nieko nebedarė, tiesiog kraujo tyrimas buvo geras. Nors teoriškai "pagal protokolą" turėjo ir vaisiaus tyrimus imti - būtent dėl amžiaus - tai labai pakankama indikacija. Tačiau paklausė gydytoja - noriu ar ne. Tipo turiu teisę norėti 
Vidutee, pasikartosiu - juk niekas nevertė, ar ne? Aš čia nepiktai. Ir nesikabinėju. Ir suprantu kiek prisinervinai. Man pačiai dėl to paties amžiaus statistinė rizika Daunui dar iki kraujo tyrimo buvo gana didelė ( o Dauno ligos gali su su pačiu geriausiu echoskopu nepamatyti), na ir aš nervinausi, tai tuomet galima sugrįžti net iki pastojimo momento - gal tada net pastot nevert, kad nesinervintum. Negali uždaryti savęs į šiltnamį. Ir juo labiau kaltinti kitų, kad jie tavęs tam šiltnamyje nelaiko.
Rasma, žinai, žinai net nesinori galvoti ką darytum, jeigu....tačiau žinai...pas mus iš nesulaukiančių pas vieną buvo vaikutis su Edvardsu....jau iš psrando raukšlės pamatė, o vaisiaus vandenų tyrimas buvo tragiškas...pas tą vaikutį buvo viskas negerai, visi įmanomi išsigimimai...jai Dievulis biški "palengvino" likimą, jei taip galima sakyti - kai ji nuvažiavo abortui, vaikutis jau buvo miręs....bet žinokm po to atvejo mano nuomonė apie genetinius tyrimus pasikeitė. Iki tol irgi maniau, kad niekada nesidaryciau, gali suklysti ir panasiai...oi neduok Dieve tokių klausimų gyvenime
Vidutee, pasikartosiu - juk niekas nevertė, ar ne? Aš čia nepiktai. Ir nesikabinėju. Ir suprantu kiek prisinervinai. Man pačiai dėl to paties amžiaus statistinė rizika Daunui dar iki kraujo tyrimo buvo gana didelė ( o Dauno ligos gali su su pačiu geriausiu echoskopu nepamatyti), na ir aš nervinausi, tai tuomet galima sugrįžti net iki pastojimo momento - gal tada net pastot nevert, kad nesinervintum. Negali uždaryti savęs į šiltnamį. Ir juo labiau kaltinti kitų, kad jie tavęs tam šiltnamyje nelaiko.
Rasma, žinai, žinai net nesinori galvoti ką darytum, jeigu....tačiau žinai...pas mus iš nesulaukiančių pas vieną buvo vaikutis su Edvardsu....jau iš psrando raukšlės pamatė, o vaisiaus vandenų tyrimas buvo tragiškas...pas tą vaikutį buvo viskas negerai, visi įmanomi išsigimimai...jai Dievulis biški "palengvino" likimą, jei taip galima sakyti - kai ji nuvažiavo abortui, vaikutis jau buvo miręs....bet žinokm po to atvejo mano nuomonė apie genetinius tyrimus pasikeitė. Iki tol irgi maniau, kad niekada nesidaryciau, gali suklysti ir panasiai...oi neduok Dieve tokių klausimų gyvenime
QUOTE(Vidutee @ 2008 01 16, 17:01)
Tai ir buvo vienintele indikacija-amzius.Tik kam reikalinga ta virtine tyrimu tarp kuriu turi laukt ir negali nesijaudint.O tiksliausias atsakymas tik po vaisiaus vandenu tyrimo.as ne pries tyrimus.Tada neturejau pakankamai informacijos,kad po pirmu kraujo tyr seks dar kiti,ir tai dar ne galas.ar normalu nesciai moteriai patirt tiek streso?
Tai atsisakyk tyrimu, jei Tau stresas. Man daug didesnis stresas buvo devynis menesius gyventi nezinioje su tikimybemis. Labai dziaugiuosi, kad pasidariau vandenu tyrimus, kurie tikroveje pasirode joks baubas (is moteru pasakojimu man baisiausia vieta atrode, kai duriant adata kazkas girdejo "kaip perduriami audiniu sluoksniai". Na, galvojau, susikaupiam, pasiruosiam, itempiam klausa- jei ka ne taip pradurs, tai girdesiu. Ir... NIEKO neisgirdau. Viena sekunde, ir gydytoja sako- paziurekit, mes jau vandenyse, saugiame atstume nuo vaikelio, vaikelis net nereaguoja, ar matot. Tada dar pora sekundiu, paeme maziuka kieki vandenuku, ir viskas- lipkit, keliaukit, skambinkit tada ir tada.)
Dabar zinau, kad bent jau tu triju dazniausiu apsigimimu mano vaikiukas neturi. Echoskopas leido atmesti daugybe kitu (deja, bet net ir graziausi echo ismatavimai neatmeta dauno tikimybes... O ir Edvardsa ne visada pamato). Dabar daug ramiau. Aisku, pasitaiko minciu- kad tik viskas gerai toliau klostytusi... Bet tai normalios normalios nestukes mintys. O ne tos paranojos ir saves grauzimas, kad egoistiskai sumasciau pagranduka 35 m., o jam rizikos visokios... (na, tiksliau tai JAI
).Zodziu, kiekvienam savo. Galit nesinervint del riziku ir nusiteike auginti net ir apsigimusi vaikeli- tai tikrai jokiu tyrimu nereikia. O kitaip- verta viska pasverti ir pagalvoti.
man irgi labai apmaudu, kai i Genetikos centra moterys vaziuoja "siaip sau". Is serijos - " drauge vaziavo, gal lyti pamatys, ten echoskopas geras...". Matyt butent del panasios priezasties ir eiles trims menesiams i prieki susidaro.
QUOTE(Kerė @ 2008 01 16, 14:59)
Norėčiau paprieštarauti - po pirminio vizito: echoskopas + kraujo tyrimas, kai pasakė, kad viskas tvarkoje, kad kraujo tyrimai rodo daug mažesnę riziką nei priklauso pagal amžių, man kaip tik labai palengvėjo ir suteikė nusiraminimo
dziaugiuosi
man buvo atvirksciai-nusiraminimas atejo kai nestumas jau buvo 22 sav.tie streso menesiai niekaip nepasimirsta.juk galejo to nebuti.as ne del saves,del vaikelio.
Labutis. Aš nesu nėštukė, bet gydytoja paskyrė genetinius tyrimus, kai antrą kartą buvo nesivystantis. norėjau pakalausti jūsų kaip asidėkot gydytojai genetikei už priėmimą. Žinau, kad daugelis iš jūsų sakysit, kad nereikia, bet aš visiškai nelaukiau eilėje, po abrazijos mano gydytoja susiskambino su genetikė ir ši liepė atvažiuot po savaitės. Priims mane be eilės, žinau, kad tokias atvejais būtina atsidėkot, bet nežinau kiek. Gal kas galėtų man patart
Dėkui už atsakymus
Dėkui už atsakymus
QUOTE(Vidutee @ 2008 01 16, 16:01)
Tai ir buvo vienintele indikacija-amzius.Tik kam reikalinga ta virtine tyrimu tarp kuriu turi laukt ir negali nesijaudint.O tiksliausias atsakymas tik po vaisiaus vandenu tyrimo.as ne pries tyrimus.Tada neturejau pakankamai informacijos,kad po pirmu kraujo tyr seks dar kiti,ir tai dar ne galas.ar normalu nesciai moteriai patirt tiek streso?
Na ne visas taip kankina. Man padarė dvigubą kraujo tyrimą 12 sav., rezultatai buvo geri, ir daugiau jokių tyrimų nebeskyrė. Tiesa, dar darė ultragarsą, bet tokiu laiku (15 sav), kad dalis tų rezultatų nepatikima. Pvz., Dauno sindromui sprando raukšlę žiūrėt jau buvo per vėlai.
Tai dabar tik laukiu jau poliklinikos gydytojo ultragarso apžiūros 18 sav., o genetikai su manim atsisveikino.
Mane asmeniškai tas kraujo tyrimas labai nuramino. Nors ir prieš jį, ir kol laukiau rezultatų, nepasakyčiau kad pergyvenau: buvo nuojauta, kad turi viskas būti gerai. Tiesiog tikiu, tikiuosi kad bus gerai, gyvenu pozityviom mintim.
Ir pritariu Daivai: jau verčiau žinoti, jeigu kažkas negerai,ir žinoti dabar, o ne sulaukt siurprizo per gimdymą.
Ai,kiekvienai savi sprendimai... Kaip jau kitos rašė: niekas neverčia tirtis.
