KITOKIE KVEPALAI

KITOKIE KVEPALAI

Jie gyvi – todėl ant odos gali atsikleisti pačiu netikėčiausiu būdu. Jie nesistengia būti madingi – atvirkščiai, atrodo nešiuolaikiškai arba iššaukiančiai. Bet žmogus, susidūręs su jais, jau nebegrįžta į įprastą masinės parfumerijos pasaulį.

Selektyvi parfumerija – kas tai? Mažai apie tai žinantiems, atrodo, jog tai kažkas labai „kieto“ (atsiprašau už išsireiškimą), brangaus ir tuo prekiaujama pvz. „butikuose“ su įvairių dizainerių drabužiais – t.y. specialus žaisliukas madingoms „fifoms“, kurios persisotino įprastais Dior, Chanel, Kenzo ir kt. kvepalais.

Tuo tarpu viskas yra atvirkščiai – išpuoselėtos, mados besivaikančios gražuolės dažniausiai perka plačiai išreklamuotas dizainerių naujoves, o selektyvios parfumerijos bruožas – beveik visiškas reklamos nebuvimas, bent jau su top-modeliais, dideliais plakatais parduotuvėse ar spaudoje. Pagrindiniai šių kvepalų mėgėjai – paprasti, iš pirmo žvilgsnio žmonės, tačiau išsiskiriantys savo išrankumu bei jautrumu kvepalų ir jų sudedamųjų dalių atžvilgiu. Nors aišku, nereikia būti kvepalų maniaku, kad suglumtum, pagalvojus, jog pvz. šis nuostabus Lancome ar Kenzo buteliukas parduodamas visam pasauly beveik po 10 vnt. per sekundę. Žmogus, kuriam nors kartą gyvenime įprastoj kvepalų parduotuvėj atėjo į galvą tokia mintis – potencialus selektyvios parfumerijos gamintojų klientas



Selektyvūs kveplai buvo kuriami kaip alternatyva „mega-brendams“. Jei ten – astronominiai reklaminiai biudžetai, fotomodeliai, pigūs sintetiniai komponentai ir masinis platinimas, tai čia – informacijos perdavimas „ iš lūpų į lūpas“, „tiems, kas supranta“ principu, prekyba griežtai ribotam parduotuvių skaičiuje ir komponentų kaina už 1ml didesnė nei 1USD (masinėj produkcijoj naudojamos pigesnės sudedamos dalys, kainuojančios daug mažiau nei 1 JAV doleris).
Jei pirmam variante didžiausią jūsų mokamų už kvepalų buteliuką pinigų dalį sudaro išlaidos reklamai su populiarių modelių dalyvavimu, tai antram – didžiausia dalis pinigų mokamą už natūralius ingredientus, įskaitant pačius rečiausius ir vertingiausius.

Selektyvų gamintojai parduoda ne paprastą kvapą ir reklaminį įvaizdį, o sudėtingą produktą, susidedantį iš idėjų, emocijų ir prisiminimų. Gamintojo idėja gali būti paprasta, pvz. žaidimas – konstruktorius – monokvapai, kuriuos galima maišyti vienus su kitais arba sudėtingesnė - pvz. kvapai atspindintys tam tikrus prisiminimus ar emocijas, kvapai, prikeliantys senovines parfumerijos tradicijas. Selektyvų konceptualumas taip pat pasireiškia beveik visada vienoda buteliukų forma.

Šioje srityje tradicijos iš vis yra labai svarbios, todėl ši „nišinė“ parfumerija yra ten, kur yra senos kvepalų tradicijos – Prancūzijoj, Anglijoj ir šiek tiek Italijoj. Yra dar japoniška parfumerija, bet tai, kaip ir japoniškas maistas ar kosmetika, visai kita istorija Angliškos parfumerinės tradicijos yra mažiau rafinuotos už prancūziškas, todėl angliški kvepalai yra paprastesni, ne tokie sudėtingi, kaip prancūziški, kuo, tarp kitko, ir patinka daugumai – čia skirtumas panašus maždaug į angliško ir prancūziško maisto skirtumą. Itališka parfumerija – lengva, neįpareigojanti, be ypatingų „įmantrybių“.
Vienas svarbiausių selektyvios parfumerijos skiriamųjų bruožų – jokių kompromisų ir konformizmo: kvepalai gaminami ne marketingo ar „pi-aro“ reikmėms, o grynai dėl grožio, kurį kiekvienas kūrėjas įsivaizduoja savaip. Žymus selektyvių kvepalų kūrėjas Serge Lutens pasakojo apie tai, kai jis dar dirbo Shiseido: „Tada aš dar buvau per drovus, kad galėčiau reikalauti ir rinktis sudedamasias dalis savo nuožiūra. Į visus savo pasiūlymus sulaukdavau visada vieno atsakymo: „Ne! Tik ne tai!“ Selektyvų gamintojai vadovaujasi visai priešingais principais: viskas įmanoma ir kuo labiau tai neįprasta, tuo geriau. Formaliai selektyvią parfumeriją galima padalinti į tris grupes.

KLASIKA IR LYRIKA

Yra visa grupė selektyvų gaimtonjų, kurie koncentruojasi ties „vintažinio“ stiliaus kvapais - „kaip iš močiutės tualetinio staliuko“. Beveik jie visi yra pozicionuojami kaip seni, turintys turiningą istoriją (tikrą arba išgalvotą) arba kaip „sugrįžimas prie tradicijų“.



Vienas pirmų ir labiausiai užsitarnavusių gamintojų – prancūzų L'Artisan Parfumeur. Šie parfumerijos namai buvo sukurti žymaus kvepalų kūrėjo Žano Laporto (Jean Laporte) 1976 metais. Savo įkvėpimo šaltiniu Laportas pavadino „senovines prancūziško parfumerijos meno tradicijas“.
Gana senoviškai atrodo ir griežti L‘Artisan buteliukai su auksiniu kamšteliu. Pirmas kvapas, sukurtas 1978 m. „Mure et Musc“ (Gervuogės ir muskusas) sukėlė tikrą furorą : vienems jis asocijavosi su vasaros sodu, sušildytais saulės lapais ir pirnokusiom uogom, kitems jis kelia prisiminimus apie močiutės sodybą, tretiems primindavo dar kažką labai asmeniško ir malonaus. Nuo to laiko kiekvienas L‘Artisan aromatą lydi istoriją tam tikrų prisiminimų, kuriems prikelti jis yra kuriamas. Dzing! – sausas ir aitrokas cirko arenos kvapas, oda, imbieras ir muskusas. Passage D'Enfer (Kelias į pragarą) – tūkstantmečio kvapas, sukurtas 1999 m., kai visi kalbėjo apie pasaulio pabaigą: smilkalai, kaip ženklas kažko dangiško bei dieviško ir muskusas kaip kažkas velniška ir kūniška. La Chasse aux Papillons (Drugelių medžioklė) – labai neįprastas ir vienas populiariausių gamintojo kvapų, prisiminimai apie vasaros atostogas.

Vienas iš L‘Artisan Parfumeur nuopelnų – naujų kvapų įvedimas į parfumerijos pasaulį, pvz. jie įvedė aromatą figų pagrindu - Premier Figuier (Jaunas figmedis), nuo to laiko figos tapo labai populiarios kvepalų pramonėj, o 2004 m. – tualetinį vandenį su ananaso kvapu Ananas Fizz (Gazuotas Ananasas). Nuo 2005 metų L‘Artisan pradėjo leisti limituotus kvepalų leidimus, priklausančius nuo tuometinio natūralių sudedamųjų dalių derliaus. 2005 m. L‘Artisan supirko visą Tuniso apelsinmedžių žiedų derlių ir paleido į gamybą kvepalų seriją pavadinimu Grand cru, kur pradėjo taikyti panašius principus, kaip ir vyno gamyboje – vertę nustato derliaus metai. Taip atsirado primas jų – Fleur d‘Orange 2005. Apelsinmedžio žiedų derliaus iš Tuniso užteko 2990-čiai buteliukų, kiekvienas jų sunumeruotas, po kelių metų jie tikrai bus parduodami kvepalų aukcionuose. 2006 metais buvo laukiamas narcizų derlius......

L‘Artisan‘e dirbo ir dirba daug žymių parfumerų (kvepalų kūrėjų), jį myli ir gerbia visi taip vadinami parfmaniakai, t.y. kvepalų fanatikai ir nėra nieko geresnio pradėti pažintį su selektyvais – kaip vienas iš virš 30-ties L‘Artisan Parfumeur kvapų, kurie yra, tarp kitko, unisex. Ir dar, či kompanija turi nuostabią parduotuvę Paryžiuje, priešais Luvrą su įvairiais buteliukais, kuriose gausu visokių esencijų ir natūralių žaliavų, padedančių išmokti atskirti kvepalų natas.




Kam įdomu, laukite tęsinio

Išėjęs iš L‘Artisan Parfumeur, Žanas Laportas įsteigė dar vieną kompaniją - Maitre Parfumeur et Gantier ( Parfumerijos ir pirštinių meistras). Iš pavadinimo galima suprasti, kad ji buvo kuriama taip pat pagal XVIII a. tradicijas, kai parfumerijos salonuose kvepalais persunkdavo pirštines, vėduokles, perukus. Maitre Parfumeur aromatai pagal savo koncepciją yra sudėtingi, dažnai sunkūs, įdomiai atsiskleidžiantys ant odos (kaip ir visi natūralūs kvapai) ir labai prancūziški – trumpiau tariant, nuostabūs ir labai įsimenantys Pavyzdžiui, Eau de Gantier („Pirštininkų“ (suprask, dėvinčių pirštines) vanduo) – labai neįprastas, jungiantis serbentus ir avietes su muskusu, sandalmedžiu ir pilką ambrą.



Maitre Parfumeur aplamai turi daug įvairių muskusu - Fraicher Muskussime (Gaivus Muskusas), Sanguine Muskussime (Muskusiniss Raudonas Aplesinas), Rose Muskussime (Muskusinė Rožė).
Šis gamintojas turi daug efektingų vyriškų kvepalų, kuriais mėgsta kvepintis (parfumerijos pasaulyje sakoma „dėvėti“) išrankios moterys

Vienas labiausiai nusipelniusių selektyvių kvepalų prancūzų gamintojų – Diptyque, įkurta Paryžiuje, 1961 metais trijų draugų Desmond Knox-Leet, Yves Coueslant, Christiane Gautrot (menininkų, visai iki tol nesusijusių su parfumerija). Jie pradėjo gaminti kvapniasias žvakes, kurios tapo labai populiarios, paskui radę kažkokį senovinį kvepalų gamybos „receptą“ sukūrė pirmuosius šipro-gėlių kvepalus, pavadintus tiesiog Vanduo (L‘Eau). Vėliau jie sukūrė dar daug žymių kvepalų – rožių-prieskonių Opone, citrusų-žemuogių Oyedo, figų Philosykos. Šis gamintojas, nors ir mažai reklamuojamas, bet yra madingas, ypač jo žvakės, jei žiūrite fotoreportažą iš kokios nors įžymybės namų žurnale Vogue, tikrai jas pamatysite vonioj arba miegamajame, jei žiūrite filmą „Seksas ir miestas“, tai būtent šios žvakės stovi prie Carrie Bradshow, besiruošiančios eiliniam pasimatymui, lovos. Dizaineriui John‘ui Galliano buvo sukurta visa linija Dyptique produktų.
Taip pat laikomos vienomis gražiausių Diptyque etiketės, a‘la Viktorijos epochos.

Nuostabi tema, BlackDee Ir nuostabi tavo kantrybė, sugebėjimas surinkt informaciją ir ją taip gražiai pateikt. Tikra kalėdinė dovana visoms parfmaniakėms ir normalioms smalsuolėms Ačiū tau

Ačiū biologė už gerą žodį Dar turiu daug idėjų ir "medžiagos" čia patalpinti, tik tam reikia laiko

Oi BlackDee, nuostabiai pasidarbavai Surijau su didžiausiu malonumu ir laukiu dar

BlackDee Šauni nauja tema.
Aš kažkada, prieš kokius pusantrų metų norėjau čia SM panašia tema pakalbėti, deja, tada neradau bendraminčių ir išsigandau, kad LT tokių ir rasti beviltiška.

Ačiū Pažadu sudėti čia visą turimą informaciją ir labai kviečiu visas taip pat dalintis žiniomis apie panašius, ne-masinės produkcijos, kvepalus

Papildyta:

Žinok, aš jau senokai norėjau tokią temą atidaryti, bet vis taip pat bijojau nerasti bendraminčių..... Tačiau dabar pagalvojau, kad jau subrendom tokiai temai ir kad jau bus kam joje pasisakyti

BlackDee, dėkui už tokią įdomią temą - čia jau aukštasis pilotažas, apie kurį taip įdomu skaityti

O man taip gėda dabar Taigi gavau prieš šventes pauostyt L'Artisan Parfumeur Premier Figuier, o kvapas pasirodė neitin ypatingas. Tiesa, bandžiau ant lapuko, prieš tai uosčius dešimtį kitų kvapų.
Dabar už tad gaila, kad labiau į juos nepasigilinau..

o kur gavai tokia proga pauostyt?

Apsilankiau pas vieną mūsų parfmaniakių