Net nežinau ką pasakyti.... Linute... guosti nebandysiu... veltui. Tiesiog noriu pasakyti, kad mūsų šeima liūdi katu su Jūsų šeima ir linki jums STIPRYBĖS.
Skaudu ir baisu net ir nepažinojusiems Paulytės. Tad galima tik nujausti koks skausmas Jūsų širdyje. Užuojauta visai jūsų šeimai. O dėl Paulytės... matyt kažkam reikėjo gero Angelo Sargo...
Po kryžium, Sulūžusio skausmo šešėly, Mačiau peteliškę. Mėlynos gervuogių akys Tyliai maldavo vandens Ir saulės. Išeini. Ir skausmas, Lyg juodas voras ropoja! Nakties karalystėj tylu... Tik po kryžium, Sulūžusio skausmo šešėly, Kažkas tyliai kartoja: Skaudu...
Šį savo eilėraštį dovanoju mūsų saulelei Paulinai Ir jei kada išleisiu savo knygą, jis tikrai bus paminėtas kaip eileraštis mergytei, kuri visada bus mano širdyje.
Linute ir visa Jūsų šeima,
nėra žodžių ir darbų, kurie Jums dabar palengvintų skausmą, kuris be gailesčio plėšo širdį. Nėra... Visa mūsų šeima su Jumis. Norime Jums palinkėti, tvirtybės mokantis gyventi be savo saulelės. Nes laikas šio skausmo neužgydys. Su juo turėsite išmokti susigyventi patys. Tvirtybės
jauciu kad ner nei zodziu kuriais galeciau paguost angelelio isejima nes kai pati turi toki pat klecka tai tiesiog nesuvokiama stiprybes ir kuo daugiau
Linute, musu seimyna liudi kartu su Jumis... Jums kuo didziausios stiprybes... O zvaigzdelei Paulytei... Lai buna jai gera kartu su kitais angeleliais...