trr, kaip gražiai ir teisingai viską susakėte Ypač man patiko Jūsų požiūris į šuns ir vaiko skriaudos darymą viens kitam. Puiku, kad abi puses ginate vienodai, taip gyvūnui tikrai ramiau ir saugiau ir nėra reikalo gintis ir taip užgauti vaikutį. Pagarba tokiems šeimininkams
Mielos mamytės, kai pasikeis jūsų požiūris į auginamą gyvūną ir jam taikomas taisykles bei ribas, nebereiks klausti, ar reikia jį atiduoti, kai gims vaikas
mes irgi turim suni maisyta baseta labai svelnus myli vaikus kai ateina kas su vaikais i svecius tai jis laksto aplink stala is dziaugsmo.mes seimos pagausejimo turetumem sulaukti jau kita savaite.anksciau suo miegodavo su mumis kartu miegamajam bet kai suzinojom kad laukiuos suo nuo tada miega salione savo guoli o imiegamaji ieina tik diena kai mes ten bunam jokiu lipimu ant baldu. tiek kad labai seriasi bet kas dien siurbliuoju kambarius tai kai gims mazoji tikiuos kad elergiju nebus.netgi nusipirkom didesne masina kad ne tik mazyle tilptu o ir suo bagazinej narve musiau tevai labiau pergyvena kaip cia dabr augs suo ir vaikas vienam bute, nei mes bet labai labai tikiuos kad del kokiu nors problemu neteks atiduoti nes jis buvo mano draugas visus 9 nestumo menesius ir gerom ir blogom dienom
Na, kaip su sunim, tai nezinau, bet mes turim kaciuka, metu laiko. Buvo be galo mylimas, miegodavo pas mus lovoje. Kai pastojau, didziausia baime buvo, kad jis kersys ar kad vaikas bus alergiskas. Prisiskaiciau daug literaturos tuo klausimu. Aisku, atsirinkau, kas man geriausia Supazindinom su kiekvienu nauju daiktu atsiradusiu per nestuma: vezimeliu, automobilio kedute, lovyte ir t.t. O tik grizus is gimdymo ir su naujagime. Praejus dviems menesiams galiu pasakyti - jokiu problemu. Aisku, buvo tokiu situaciju, kai patys pajusdavome, kad jau kaciukas gauna maziau demesio, nes mazajai pilvuka pusdavo.. tada is karto reaguodavom ir vienas is musu turedavo mazyle ant ranku, kitas katina glausdavo. Kaip mes megstam sakyti: kaciukas - vyresnysis broliukas. Aisku, buvo ir taip, kad bande zaisti su mazosios rankytem, kai toji mosikuoti pradejo... Bet sedejau salia ir sekiau. Ziurejau, ar leis nagus ar atsargiai.. Zinau, kad rizikavau, bet buvau pasiruosusi jei kartais katinas nepaskaiciuotu judesio.. Nepasigailejau, zaide atsargiai, su svelnia letenele Labai isimine ir toks variantas, kai viena vakara mazoji labai isiverke del pilvelio skausmu. Nebezinojom ko imtis. Turejau pasidejusi ja ant keliu ir supavau. Priejo kaciukas, ir pradejo lipti man ant keliu ir ant vaiko. As ne nuotaikoj tuo metu buvau zaisti Bet jis neatstoja, tai ziuriu ka jis darys.. Atsigule jisai ant mazosios pilvuko ir pradejo glaustytis, murkti.. Nepatikesit, mazoji nurimo ir uzmigo Dabar nebijau palikti mazosios su katinu vienu vienam kambaryje
sako katinai turi gydomuju savybiu jie daznai kaip cia pasakyti ... pasiema skausma sau.kai mes turejom katina tai jis atsiguldavo man ant pilvo kai per menesines skaudedavo ir zinok praeidavo
Mes auginame 8 metu katina ir 2 metu rotveilere, suneliui jau beveik 9 menesiai, sugyvename puikiai Naturaliai gyvunams demesio pamazejo - nebezaidziam su jais kiek anksciau ir tiek, ribas abu zinojo dar iki vaiko gimimo, netgi kol laukiausi jiems buvome grieztesni nei gimus vaikui. Su suniu jokiu bedu nera, tikrai vienas kita myli, suo sunu laizo, zaidzia su juo, elgiasi labai svelniai (kaip tik gali beveik 40kg sverianti gyvunas ) su katinu kitaip, jis jau rimtas vyras ir vengia vaiko, nenori, kad ji tampytu, todel sunaus vengia, bet jei sunus ji gaudo ar "glosto" tai nepuola, nes taip mokytas, geriau jau pasitraukia...
Na zodziu, manau, visi vaikai gali augti su gyvunais jai tik nera jiems alergiski, svarbu tik isaukleti, kad zinotu savo vieta ir protingai myleti o del svaros tai darbo daug tvarkomes kasdien, kartai net daznaiu kai seriasi, bet taip ir turi buti jei nenori gyventi tarp plauku
Na zodziu, manau, visi vaikai gali augti su gyvunais jai tik nera jiems alergiski, svarbu tik isaukleti, kad zinotu savo vieta ir protingai myleti o del svaros tai darbo daug tvarkomes kasdien, kartai net daznaiu kai seriasi, bet taip ir turi buti jei nenori gyventi tarp plauku
as tik UZ vaika ir gyvuna kartu bet tai labai individualu, ne visiems tai priimtina. Musu maziui jau daugiau nei metai, kol kas matau tik pliusus ir labai didelius jie geriausi draugai. zinoma, kazkokia rizika visada yra, bet... mums suo kaip vaikas irgi ir tai normalu
Musu vokieciu aviganis buvo 2 metu kaip gime sunaitelis. Suns niekam neatidave, net minties nebuvo. Turim dideli nama, tai suo gyvena namuose. Jam demesys visai nesumazejo. Manau jei norima galima atrasti laiko viskam. Supazindinom su mazyliu ir leidom apuostyti. Pamates, kad sis naujas gyventojas jam gresmes nekelia ir niekaip nepaveike jo gyvenimo, jis pripazino kaip seimos nari. Daba visus savo zaislus sunui nesa ir laukia kol sis paims (aisku mes neleidiam to padaryt). Vat vaiko zaislu neima, nors ir nukrenta ant zemes, pauosto ir atsigules ziuri ilgesingu zvilgsniu . Kas del elergijos, tai manau, katinai daugiau gali ja sukelt. As nedarau tragedijos jei koks plaukas ir atsiranda ant mazylio, juk negali super steriliai vaiko auginti . Taip daba ir gyvenam keturiese. O kiek dziaugsmo mazyliui kaip suo kieme zaidzia gaudyniu su mano vyru. Verkiant pirmas dalykas ka padarau, tai pasisaukiu suni ir asaru kaip nebuta .
Mes irgi pirmiau isigijome suni, tik po 2 metu dukryte atsirado. Po savaites gryzus namo, suo taip dziaugesi mumis, kad net nesuprato kas ten guli toks maziukas. Tik paskui kai maze dave zenkla apie save, Bestui buvo taip idomu kas cia bet jis saunuolis, ilgai sededavo salia dukrytes lovytes, kai verke jis begdavo pas ja, lauke prie vezimo saugo ja. Dabar kai ji paaugo, jai labai linksma su juo zaisti, aisku jis megsta paciupti koki jos zaisla ypac kuris pypsi ir duodadasi tada po namus. Si nespeja nuropoti iki jo, o tas jau bega. Vaizdas labai linksmas. O kai sis pamato dukryte tai dziaugsmo jam, as tik uz gyvunus namie, kiek vaikams dziaugsmo
QUOTE(Jolancik @ 2010 06 29, 17:44)
Sveikos,
Ar katik gimusiam leliukui suo nieko negali padaryti?
Tarkim alergija sukelti ir t.t...
Tos kurios augino suniukus, gimus leliukui toliau laiket ar kam atidavet?
Ar katik gimusiam leliukui suo nieko negali padaryti?
Tarkim alergija sukelti ir t.t...
Tos kurios augino suniukus, gimus leliukui toliau laiket ar kam atidavet?
Laikem,laikom ir laikysim suniuka su vaikais tai tikrai.Ir net minciu atskirti neturejom juk suo priprates prie seiminiku ir jo atsikratyti man atrodo per ziauru.Suniukui parodem vaikiukus, leidome apuostyti susipazinti ir viskas.Toliau draugiskai visi gyvename
Mes ir turim lb lb pavydų šunį ir galvojom kaip čia bus kaip gims mažasis, nes vaikai jos lb nežavėjo. Ir kaip gimė, grįžę namo pirmiausia davėm šuniui apuostinėti, dabar net kaimynų prie vežimo neprileidžia, vis lenda pažaisti su mažuoju ir suneša visus savo žaislus
QUOTE(Jolancik @ 2010 06 29, 16:44)
Sveikos,
Ar katik gimusiam leliukui suo nieko negali padaryti?
Tarkim alergija sukelti ir t.t...
Tos kurios augino suniukus, gimus leliukui toliau laiket ar kam atidavet?
Ar katik gimusiam leliukui suo nieko negali padaryti?
Tarkim alergija sukelti ir t.t...
Tos kurios augino suniukus, gimus leliukui toliau laiket ar kam atidavet?
As kai pagimdziau pirma vaika, is gimdyklos atvaziavau tiesiai i kaima. Kur ir du katinai, ozkos, vistos ir pora sunu, kurie ateina i namus. Ir juokiu alergiju nebuvo ir nera. Bernas auga stiprus, linksmas. Buna kad oziukus dar pakankina truputuka. Su vezimeliu privezdavau, kai buvo mazesnis, tai ir aplaizytas dar buvo. Ir mazyle taip pat bendrauja su gyvunais ir problemu nera.
musu suo irgi labai pavydus, per daug neprileidziam arti,nes labai jau kreivai ziuri ir ji jau sena- 9metai,tai nesusitaiko su ta mintim ,kad ne ji svarbiausia