Kūdikis ir šuo namuose

as tai jusu vietoj pratinciau suniuka miegoti kitame kambaryje jau dabar, na nebent kai parsivesite leliu suniukas ir toliau miegos tam paciam kambary Mes tarkim kai patapau pradejom pratint savo suniuka miegoti koridoriuje, nes manau tikrai ne laikas suni iskraustyti is kambario kai mazutis jau namuose suniukas irgi pamazu turi pratintis prie pasikeitimu.

mes irgi laikom amerikieciu staforsyra. kol laukiausi ziauriai bijojau kaip cia dabar bus, nes suo buvo labai mylimas buciuojamas ir uztat pavydus. buvau skaiciusi kad vyras turetu is ligonines parnestus kudikio nesvarius rubelius duoti suniui uostyti, tai taip ir darem. jam buvo baisiai idomu kas cia namie atsirado, man pirmom dienom karstas ir saltas prakaitas pildavo kai suo prisiartindavo prie manes su kudikiu... bet niekad neslepdavom vaiko, kaiptik jam rodydavom, duodavom kojyte pauostyti atsargiai ir dabar suni aukle vadinam vaikas suverkia tuoj suo klausianciai ziuri i mus, ziuri ar neskriaudziam kad taip rekia, zaislus nesa deda vaikui, o vyrui ju neduoda - urzgia
o maziukas kad ir dar labai mazas duodu suniui palaizyti gal ir nelabai vaikui gerai, sveika, bet tikrai nemanau kad reikia steriliai vaika auginti, paskui ir serga uzkrato gave

Maniškį šuo nuolat laižo, kai vaikas šokliuke būna Tai išmoko vaikas veiduką prisidengt, kai prieina šuo, matyt, nelabai jam tas bučiavimasis patinka... Dabar aš rami dėl vaiko ir šuns, va, kai vaikas ima ropot, tada svarbiausia žiūrėt, kaip šuo reaguoja...

Turiu Prancuzu buldoga,jis nori vis laizyti vaika,bet nelabai leidziu,vaika be baimes palieku ant zemes suva nelenda be mano leidimo,vaikas labai domisi suniu ir net paciumpa jam uz rauksliu spaudzia kumstyje o ciuckiui dzin jam patinka patenkintas,visada plaunu savo ir vaiko rankas po suns paciupinejimo

Na tai skaitau, kad taip ir reikia...Maniškį ir katė apuosto, palaižo, šuo apžiūri, leidžiasi patampomas už ausies... Ir nematau tame jokios problemos...

Išpradžių ir aš pergyvenau kad nuo šuns plaukų vaikui bus blogai ,bet dabar viskas gerai papraščiausei neleidžiu šuns ten kur vaika guldaus,neleidžiu ant jo daiktų gultis.Dėl lojimo tai kariaujam kai mažiukas miega šunį stebiu kad subart suspėčiau jei sugalvoja loti.Šuns prigimtis loti ir čia nieko nepadarysi tik daugiau prižiūrėti reikia kai vaikas atsirado.

Taip ir turėtų būti... Mano dalmatinas labai šeriasi, bet neleidžiu per ilgai lakstyti pas mus antame aukšte ir siurbiu....Tiek tų problemų...O su lojimu - na loja, abu loja, bet kažkaip žiogas jau priprato...Lyg ir...

Mes auginam bokserį. Tai šuo su vaiku. Nei su vaiku nei šuniu yra bėdų. Tik dabar kai pradėjo vaikas vaikščioti reikia šunį gelbėti nuo jo rankyčių

Niekada nepritarsiu,kad prie leliuko butu kate ar suo.Jie turi but lauke ir atskirai nuo leliuku,nes nezinai,kas jiems saus i galva.Cia tik mano nuomone

mes turim ir suni ir kate,suo pas mus delmantinas kalyte,tai tokie sunys kurie seriasi pastoviai,visus metus ,ne tik rudeni ir pavasari,tai darbo daugiausiai man,as siurbiu ir plaunu grindis kiekviena diena,bet be savo augintiniu neisivaizduoju savo gyvenimo,aisku jau demesio maziau skiriu,nes visas demesys dukrytei,o suo reguoja i vaika ,galiu pasakyt ,kad visai nereguoja,ignoruoja,gal pavydi

Super idėja

O aš savo pirskalą nusipirkau prieš mėnesį, būdama trečiam mėn. nėščia. Labai nervina, kai draugės dabar pradeda aiškinti, jog oj ojjjjj, kaip tai čia - gi vaiką tuoj turėsi, ojojojoj, kam tau šuns, gi užsikrės, gi tas anas... Užsikrėst vaikas gali ir taip. O reikia savo šuniuką prižiūrėt tinkamai, nemanau, kad jis didesnis užkrato platintojas nei purvas kieme, kurio vaikai vis vien prisivalgyt sugeba.

Juo labiau, kam mane gąsdint, kai jau viskas post faktum - šuo yra ir atsisakyt mes jo nežadam nė pro kur (vienintelei dalykas, jei vaikiukas būtų alergiškas, nebent tik tuo atveju rastume savo pirskiui naujus gerus namus, tfu tfu tfu, kad taip nebūtų).

Na, apie kraštutinius atveju, kai šuo vaiką kandžioja nereikia per daug užsispangti, čia daugiau agresyvių šunų veislių bėda, bet ir jie, jei sveikos psichikos - savam niekada nekąs, o gins iš visų jėgų. Daug daugiau atvejų, kai patys tėvai savo vaikiukus sužaloja dar baisiau ir dažniau negu šunys.

Šią temą radau, norėdama pažiūrėt, negi mes su vyru tokie optimistai kvailiai, kad nebijom augint - ir dar bute!- šuniuko ir vaikiuko kartu. Ačiū Dievui, ne. Ne visi nori turėti šiltnaminius vaikus ir, pasirodo, kuo puikiausiai suderina keturkojo ir dvikojo šliaužtaliuko draugystes.

Aš pati augau ne tik su šunimis, o dar su visokių kitokių gyvūnų krūva, net varniukų ir ežiukų tekdavo globa rūpintis, tai man namai nebuvo tikri namai, kol neturėjom šitos kailiniuotos mažgės. Ir nepasakyčiau, kad kokios ligos puldavo, infekscijos ar kas. (Beje, vieno tyrimo, atlikto UK metu, buvo nustatyta, kad labai daug žmonių serga astma dėl... per didelio švarumo. Tai gi).

Jau net dabar, nėštumo metu, mūsų bandiūga mums su vyru suteikia daug džiaugsmo ir gerų emocijų, kurios taip reikalingos, kad lelka pilve laimingas augtų. Nors, aišku, ir sysiukai ne visada vietoj padaromi, ir tvarka namie ojoj kokia, ir graužimai visokie dar tik laukia, bet rūpestį atperka džiaugsmas ir tos teigiamos emocijos.

Tad, linkiu visiems, auginantiems keturkojus ir vaikiukus - gyvenkite visi meilėj ir džiaugsme Tikiuosi, ir mums nekils jokių neišsprendžiamų probemų, kaip suderinti dviejų vaikų - gauruoto, ir to, kuris po gaurus šliaužios, auginimą

Aš irgi turiu dalmatiną Elgesys toks pats...Bet mes dar turim ir katę....Ir viskas kuo puikiausiai...Tvarkos daugiau... Svarbiausia, protingas šeimininkas