Kūčių stalas

Nu čia kažkas buvo rašęs, kad būna vegetariško majonezo pirkti, kėdainių fabriko, "naujas" lygtai vadinasi.. O šiaip, keista, bet ne kartą esu girdėjusi viešai,l per radiją, spaudą ir t.t. , atseit senovinių lietuviškų kūčių receptų, į kuriuos įeina majonezas.

Ką tik uždaviau klausimą dienraštyje bernardinai.lt. , klausimų rubrikoje, kokie patiekalai nedera ant kūčių stalo- tai jei klausimas bus patvirtintas, ir į jį bus atsakyta (kas, deje, ten retai pasitaiko), tai manau bus įdomu ir SM forumietėms. Klausimą uždaviau vienuoliui, bet ten jie kažkaip ne visus klausimus į eterį leidžia, ir atsako ne į visus, tai kažin ar bus atsakyta, bet jei bus, tai padės tašką diskusijose apie tai, ką galima valgyti per kūčias, o ko ne. Nors nepatingėjus atsiversti katekizmą naujesnį, ar vyskupų laiškus naujesnius, galima ir pačioms susirasti.

Be religinių tradicijų, kurios siūlo pasninką, yra dar ir tautinės tradicijos, kurios irgi per kūčias napripažįsta tam tkrų patiekalų- man kūčios ir velykos turi būti tradicinės, kiek galima lietuviškesnės- todėl per šias šventes skelbiu karą visoms po nepriklausomybės atkūrimo į lietuvą plūstelėjusioms, nelietuviškoms kulinarinėms madoms- visokioms alyvuogėms, lašišoms ir parmezanams, paprikoms, sušiams, lavašams- visa tai skanu, bet tinka gimtadieniui, naujakui, ar kokiam kitam eiliniam baliukui, o kūčių dvasia savyje turi tą archaiškumo dvelksmą, kuris išskiria šią šventę iš kitų- todėl stengiuosi laikytis tradicijų, kiek tai įmanoma.

Šiaip, šviežios daržovės taipogi netinka kūčių stalui, nes seniau žmonės neturėjo sąlygų jas išlaikyti nesugedusias, nes nebuvo šaldytuvų nei konservantų- todėl nėra tokios tradicijos. Dar esu skaičiusi, kad netinka egzotiški, stiprūs prieskoniai, ir labai stipriai apdorotas, perdirbtas maistas- nes kūčios akcentuoja pirmapradiškumą, todėl jų patiekalai turi būti geriau tokie, kokius dievas sukūrė, cieli, su kuo mažiau pribumbasų visokių- pavyzdžiui medaus korys be jokių navarotų, cieli paprasti obuoliai, paprasta papjaustyta stambiai silkė. Bet tokią nuomonę esu skaičiusi kažkokioje etno knygoje- šiaip juk yra nemažai senovinių eceptų, kur maistas labai perdirbtas..

Dar žinau, kad saldumynai ir prabangus, egzotiškas, brangus maistas netinka kūčių stalui (kažkada su kunigu kalbėjau)- kaip ir per pasninką tai netinka. Todėl ledai, želė, ir panašūs dalykai- netinkami. Aš vietoj saldumynų ant stalo dėsiu obuolių sūrį su daug riešutų

+2008 12 16, 20:58-->
Tavo namai - tu ir sprendi . Silkute puiki yra su aliejumi, morkytemis, svogunais. Man majonezas tiesiog sugadina zuvies skoni


Aha, rask tu siais laikais kori vidury didelio miesto
O siaip, zinoma, grazu palaikyti tradicijas, bet mano isitikinimu, tradicijos yra tuscios, jei zmogus nesuvokia ju turinio... O to suvokimo lieka vis maziau...

Na, o apie ta zuvi pataluose niekas nieko ???

aciu merginos..
na matot kad as esu nestuke einanti i pabaiga tai man sese ir pades ruost ta vakariene na bet gal kaip nors issikovosiu juk ne visam laikui reikia atsisakyt o tik vienam vakarui...

Mielosios,
labai įdėmiai skaičiau visų čia rašiusų nuorodas,ir man iškilo klausimas.
Ar,pasninkas,yra tradicija?
Juk,yra bažnyčios įsakymai,ir yra trečias įsakymas,laikykis pasninkų ir nesilinksmink draudžiamu laiku.
Juk,žmogui duota laisva valia,tikėti tuo,ar ne.Juk mės patys tą pasirenkame.
Koks bus mūsų kūčių stalas,tai priklauso nuo mūsų pačių.
Kūčių vakarienės esmė yra ne valgiais nukrautas stalas.Esmė glūdi pačiame žmoguje,kaip jis suvoke,visa tai.
Dėl valgių taip pat kokias tradicijas mes atsinešame į savo šeimą iš mūsų tėvų.Man labai patinka žemaitijoje išlikusios kūčių stalo tradicijos.Taip pat patinka senosios tradicijos.Gal,aš ką kur praleidau ,bet gelėtų būti tam atskira tema.
Labai nesupykite,jog įsiveržiau įšią temą,

Niu silkę pataluose tai žinau, bet žuvį gal formuluok ir konkretink klausimą kitaip

žuvis gali būti puikaus skonio ir be majonezo.
Labai skanu sukepinti svogūnėlius su aliejumi, porą šaukštų pomidorų padažo ir viską ant iškeptos žuvytes.
Arba svogūnai ir grybukai pakepini ir irgi ant žuvytės sudedi. Ar atskirai padėti

padaryk taip:
išplak kiaušinį + prieskoniai +druska (jei reikia) ir įdėk miltų, viską sumaišyk kad būtų pakankamai tiršta masė (greitinės konsistencijos) ir kepk aliejuje

sveikos, puikių receptėlių radau

va dėl tų galima negalima..mes tai nusidedam ir valgom majonezą. Tik viena man keista, kad mėsos negalima, o žuvį galima gyvulinė kilmė ir augalinė...žuvis - tai juk irgi gyvis aišku, tradicijos yra tradicijos, bet aš vis mąstau kodėl taip
Papildyta:


aš dar į tokią tešlą įdedu majonezo

aš irgi nesuprantu kodėl negalima pieno produktų, o žuvį galima... gal kas galėtų paaiškinti, smalsu

mes šiaip vegetarai ir mesos, žuvies, kiušinių nevalgom niekada... per kūčias teks ir pieno produktų nevartot...

Man žuvis skani taip:sutarkuoji,ar sukapoji cesnaką,įtarkuoji sūrio,sviesto ,ar margarino,išmaišoma ir ištepama silkes filės gabaliukai,susukama ,susmeigiema smeigtuku mediniu smeigtuku.
Įmerkiama į plakinį kiaušinio,poto džiuvesėliuose.
Aliejaus kiekis didesnis.

Kūčių valgiai
Kūčioms nuo seno gamindavo 12 ar 13 patiekalų. Tai turbūt simbolizavo 13-os ar 12-os mėnesių metus, skaičiuojamus pagal Mėnulį. Metus ėmus skaičiuoti pagal Saulę, Kūčioms imta gaminti 12 patiekalų, nors šiandien neretai šios tradicijos nebesilaikoma.

Kūčia – gaminama iš javų (kviečių, miežių, žirnių, pupų, rugių ir kt.), sumaišytų su miešimu (medumi saldintu vandeniu). Kūčia buvo skirta prosenių vėlėms vaišinti. Pirmus kąsnius ir gurkšnius visada paaukodavo vėlėms bei derliaus dievybėms. Kūčia vaišintos bitės.
Avižinis kisielius – aukotas dievams bei gamtos stichijoms, juo vaišintos vėlės. Verdant kisielių būdavo griebiamasi burtų.
Maltiniai – gaminti iš apšutintų ir sumaltų avižinių miltų tešlos. Juos vėliau pakeitė plokščiai ir kukuliai (šližikai, arba kūčiukai). Apvalūs ragaišiai ir kt. simbolizavo sugrįžtančią Saulę.
Barščiai su grybais
Mėsa – seniau ji taip pat būdavo valgoma per Kūčias, tačiau, katalikų religijos veikiama, ilgainiui išnyko nuo Kūčių stalo.
Žuvis pakeitė mėsą. Ypač mėgta lydeka – vaisingumo simbolis.
Grucės košė – miežinių kruopų košė, valgyta su aguonų pienu.

Valgių simbolika
Pagrindiniai Kūčių valgiai turi ir simbolinę prasmę. Dauguma jų kilę iš biblinių siužetų ir senosios liaudies pasaulėjautos. Tačiau valgių, ir tai tik vieno kito, simbolika težinoma labai mažai daliai gyventojų.

1. Obuoliai simbolizuoja Rojaus medį, Adomo ir Ievos išvarymą iš Rojaus, nuodėmės atėjimą į pasaulį (Marijampolės, Pasvalio, Prienų, Rokiškio, Vilkaviškio raj.). Todėl kai kur po paplotėlio valgomas obuolys (Pasvalio, Vilkaviškio raj.).

2. Žirneliai, kaip ir obuoliai, simbolizuoja pirmųjų žmonių išvarymą iš Rojaus, Adomo ašaras (Prienų, Rokiškio raj.). Todėl kai kas po paplotėlio valgo žirnius (Prienų raj., Skriaudžiai). Žirniai taip pat vadinti Marijos ar žmonių ašaromis (Rokiškio raj., Panemunėlio apylinkė). Ignaliečiai juos valgydavo, kad kitais metais nebūtų ašarų.

3. Kviečiai. Žinomi du aiškinimai:

a) kviečiai-skalsos simbolis. Valgomi, kad visus metus būtų duonos (Kėdainių raj., Josvainiai) ir kad javai laukuose derėtų. Kviečiai nuo Kristaus laikų buvusi kasdienė žmonių duona. Kristus sakęs: „Dalinkitės kviečio grūdu, valgykit“, (Kupiškis);

kviečiai siejami su legenda, kaip Erodas norėjo nužudyti kūdikėlį Jėzų. Marija kūdikėlį paslėpusi sterblėje. Kai Erodo kareivis paprašęs parodyti, ką ten turi, ji atskleidusi: užuot pamatę kūdikėlį, kareiviai pamatė kviečius (Jurbarko raj., Žindaičių apylinkė; Plungė).

4. Grūdų mišinys. Žinomi keturi aiškinimai:

a) žirniai, pupos, kviečiai, avižos simbolizuoja derlingus metus, gerą praėjusių ir ateinančių metų derlių. Būtinai reikia jų valgyti, kad kitais metais javai derėtų (Klaipėdos raj., Veiviržėnų apylinkė; Biržų raj., Saločių apylinkė);

kai Adomą ir Ievą išvarė iš Rojaus, jie, nusitrynę akuotus, valgė miežius. Todėl per Kūčias valgomi miežiai ir kviečiai (Utenos raj., Tauragnų apylinkė);

c) Juozapas ir Marija, eidami užsirašyti, nešėsi greit gendančio maisto - žirnių, pupų ir kviečių (Plungė);

d) kviečiai, žirniai, pupos simbolizuoja Marijos ašaras (Klaipėdos raj., Gargždai).

5. Medus - šviesos ir sveikatos simbolis.

6. Prėskučiai. Žinomi trys paaiškinimai: a) tai paskutinės vakarienės duona, simbolizuoja agapę - meilės vakarienę; į juos pirmaisiais krikščionybės amžiais buvo panašūs komunikatai; c) prėskutis vaizduoja duonos kepaliuką protėvių vėlėms vaišinti (Ignalinos raj.).

7. Žuvis ir silkė yra pasninko valgis: a) primena apaštalus, kurie buvo žvejai; primena Dievo stebuklą prie Samareto - Simono tinklų pripildymą, minios žmonių pamaitinimą dviem žuvimis ir penkiais kepaliukais duonos; c) žuvies gala simbolizuojanti Kristaus kankinimo įrankius (Zarasų raj.m Antazavės apylinkė).

8. Spanguolės apsaugančios nuo priešų, kad nesugautų ir nesutrintų (Ignalinos raj.).

9. Duona ir pyragas yra stiprybės, proto, susivaldymo, ištikimybės, gerumo, nuolankumo simbolis (Klaipėdos raj., Veiviržėnai).

Apie pasninko esme jau pasisakiau, bet cia ne ta tema, o va idomu apie Žemaitijoje islikusias kuciu stalo tradicijas, kurias mini. Gal gali placiau?
As zinau, kad mano mociute BUTINAI per kucias dedavo virtu bulviu su lupenomis ir kanapiu - budavo nerealiai skanu, bet paskui tas kanapes uzdraude... tekdavo vos ne paslapcia is kokios bobutes pirkti.
Na, o apie tradicija 'burtus daryti', tai nekalbu, nes tai su katalikiskomis Kuciomis neturi nieko bendro.
Papildyta:

Va, Nimfa jau parase kas ta zuvis pataluose...


Aciu butinai pabandysiu.