, mane jos taip raminančiai veikia 
labai mažus savo vaikiukus kartais migdydavau pernakt šalia savęs, nes dažnai atsibusdavo, žįsdavo ir t.t. ir net dabar kartais atsinešu savo 5-metę arba 6-metę , kai nesimiega ir vyras vėliau grįžta :, mane jos taip raminančiai veikia
, mane jos taip raminančiai veikia
| QUOTE |
| Mano 2 mėnesius miegojo su mumis, nes buvau šventai įsitikinusi, kad lovytėj ji nemiegos, jai nepatinka ;D o kai pasiryžau kankintis ir pradėt migdyt lovytėje, žiūriu, jokių problemų - jai giliai vienodai kur miegoti ;D Tik dabar kai sirguliuoja, o dar be to, naktimis ir gerokai atvėsta savo lovytėje (po dviem kaldrom, nesuprantu ??? ) vėl guldausi pas save, tikiuosi, nepripras : |
Aš kažkur jau apie tai rašiau, bet pasikartosiu. Protingų žmonių yra manoma, kad miegojimas su vaiku yra teigiamas dalykas. Atpratinti vaiką nuo miegojimo kartu geriausia nuo 6 iki 9 mėnesių. Aš visą šitą išbandžiau su dukra ir dabar sūnelis miega atskirai. Taip kad dar gali nebijoti miegoti kartu. Aišku jei tai priimtina jūsų šeimai.
| QUOTE |
| Na, mes jau ligoninej pradejom atskirai miegoti, nes viena nakti pabandziau pas save ir negalejau visai miegoti, toks jausmas kad nuspausiu ir dar pati po cezario, pasiversti normaliai neina. O namie irgi iskarto i lovyte guldziau ir kolkas nieko -miegam, bet negali zinoti kaip ten toliau bus, bet sunkoka kilnotis nakti prie jos, islipi is lovos, ilipi ir tt. Na, bet manau, veliau bus geriau.... |
As pirmas dvi savaites sokinejau nuo kiekvieno garsesnio kveptelejimo.. Ir ka? Nu ir nieko.. Neissimiegojau.. >
.. Dabar darom taip: isigijom naktine lempute su batareikom ( tokia maza zvaigzdute, yra "Maximoj" pirkt.. Paspaudi ja, ir sviecia taip silpnai gelsvai arba melsvai..), pasistatem prie lovos, lialkos lova apsukom taip, kad norint pamatyt, tereiktu pakelt galva, ir miegam ramiai
| QUOTE (Brooke @ Antradienis, 04 Lapkričio 2003, 18:32) |
| As pirmas dvi savaites sokinejau nuo kiekvieno garsesnio kveptelejimo.. Ir ka? Nu ir nieko.. Neissimiegojau.. > .. Dabar darom taip: isigijom naktine lempute su batareikom ( tokia maza zvaigzdute, yra "Maximoj" pirkt.. Paspaudi ja, ir sviecia taip silpnai gelsvai arba melsvai..), pasistatem prie lovos, lialkos lova apsukom taip, kad norint pamatyt, tereiktu pakelt galva, ir miegam ramiai |
Aš tai nuo pirmų dienų naktį palieku įjungtą naktinę lempą, na dabar tiesa jau išjungiu, kai jis užmiega, bet ji visada padėta taip, kad užtektų tik ranka ištiest ir įjungti, net nesikeliant iš lovos. Pirmą mėnesį tiek elektros privarėm....
O dėl miegojimo tėvų lovoje-tai nieko blogo čia nėra, jei tik visiem užtenka vietos ir tėčiui netenka iškeliauti miegoti į kitą kambarį, to tai jau aš nesuprantu. Na gal man taip tik atrodo todėl, kad mum jai 2 mėn., o mūsų tėtis dar jūroje ir grįš tik kitą savaitę, gal tada kitaip šnekėsiu.
Mano lelius dažniausiai užmiega ant mūsų lovos, o paskui aš ji perkeliu į lovyte iki pirmo naktinio maitinimo. Bet jeigu jis ilgai neužmiega, pvz kaip vakar iki 3 nakties, tai palieku ji miegoti savo lovoj.
Mes visi trys miegame vienoje lovoje. Dukrytei tik 2 menesiai ir man tikrai nepatogu butu nakti keltis imti ja is jos lovytem nestis pas save, pamaitinti ir vel nesti ja atgal (taip bandeme daryti 
). Manau, kol dukrele valgys nakty, tol ir miegosime kartu. O kai jau ismiegos visa nakty, tada ir guldysime atskirai. As intuityviai jauciu kada ji nori valgyti, pabundu ir pamaitinu, nepradejusiai verkti. Vyras kartais net klausia ar nakti ji valge? Nes nieko negirdi ir issimiega gerai.
). Manau, kol dukrele valgys nakty, tol ir miegosime kartu. O kai jau ismiegos visa nakty, tada ir guldysime atskirai. As intuityviai jauciu kada ji nori valgyti, pabundu ir pamaitinu, nepradejusiai verkti. Vyras kartais net klausia ar nakti ji valge? Nes nieko negirdi ir issimiega gerai.
sveikos mamytes
Na man tai geriau, kai vaikas miega savo lovoje - kazkaip ir ramiau, kad nenuspausim, o ir pailseti galima geriau. Nesuprantu, kokia cia racionalizacija tam, kad nakti nereiketu keltis maitinti vaiko, ji pasiguldyti i savo lova? Ar musu dukra miega savo lovelej ar pas mus lovoj, as vis tiek, kai reikia maitinti keliuosi, pakeiciu pampersa, pamaitinu, palaikau, kol atsrugs ir tik tada guldau miegoti o kur, ar i savo lova ar i jos lovele, tai jau neturi reiksmes. As siaip visada taikau paguldyti i jos lovele (merginai dabar 3 savaites), o vyras labiau nori, kad ji salia miegotu. Tai taip ir miegam puse nakties atskirai, puse kartu.
Na man tai geriau, kai vaikas miega savo lovoje - kazkaip ir ramiau, kad nenuspausim, o ir pailseti galima geriau. Nesuprantu, kokia cia racionalizacija tam, kad nakti nereiketu keltis maitinti vaiko, ji pasiguldyti i savo lova? Ar musu dukra miega savo lovelej ar pas mus lovoj, as vis tiek, kai reikia maitinti keliuosi, pakeiciu pampersa, pamaitinu, palaikau, kol atsrugs ir tik tada guldau miegoti o kur, ar i savo lova ar i jos lovele, tai jau neturi reiksmes. As siaip visada taikau paguldyti i jos lovele (merginai dabar 3 savaites), o vyras labiau nori, kad ji salia miegotu. Tai taip ir miegam puse nakties atskirai, puse kartu.
Mano sunus nuo pat gimimo nenorejo miegoti atskirai. Dar ligonineje, kur jis pirmas 3 naktis praklyke nezmonisku balsu, o as pradejau alplti del miego trukumo, sesele pasake: " o kodel nepaiguldai jo pas save i lova?". Pasiguldziau ir...ismiegojom visa nakti. Nuo to laiko ir ismiegodavo visa nakti be maitinimo. Pora menesiu miegojome abudu vienoje lovoje. Po to ismeteme teti is miegamojo ir vaikas miegojo dviguleje lovoje tevo puseje. O mazdaug nuo 9 men. jis miega kelionineje lovyteje greta mano lovos. Jauciu, kad nebutu sunkumu jo perkelti ir i vaiku kambari, i jo tikraja lovyte. Bet va tetis dabar ten vaiko kambari taip jaukiai isikure, kad i miegamaji grizti nebenori. Tai nusprendem,palauksim dabar iki 3
metuku, o tada vaikas bus iskeltas i savo kambari.
Tai nusprendem,palauksim dabar iki 3metuku, o tada vaikas bus iskeltas i savo kambari.
As nuo pat pirmos dienos su savo maze miegu. Net neisivaizduoju kaip galima ta vaika ten prispausti, kazkaip kitaip miegot pradejau, nesivartau. Be to maitint labai patogu, papa kyst, net issibudint nespeju. Vyras i kita kambari ant sofos isprudintas. Man su maze dar vienas pliusas - ji neknarke, o diedas mano, tai patikekit....
| QUOTE (Noa @ 2003 10 08, 03:06) |
| O as kaip tik skaiciau, kad sveika kudikiui miegot su tevais... Viena - psichologiskai daug sveikiau, antra - staigios mirties tikimybe labai sumazeja... |
mielosios kiek suprantu pacios gal neesat artimai susidure su staigios kudikiu mirties sindromu, as pries pusantru metu palaidojau sesers pirmagime, butent del sios priezasties, tad galiu pasakyti , kad poto labai daug rinkau informacijos ir labai domejausi sia problema, ypac todel, kad planavau antraji, kalbejau su daugeliu mediku ir kalbejau su ekspertais atliekanciais butent vaiku ekspertizes ir atsakymas buvo vienas vaikas iki 6 men. butinai turi miegoti prie motinos, kad nuolat girdetu jos sirdies plakima ir deja mane 100 proc. patikino, kad jei mergaite butu miegojusi salia sesers ji tikrai nebutu mirusi todel kad butu girdejusi jos sirdi, o sesuo butu pabudusi instinktyviai, tad jei vaikui gera salia tevu tai tegul ir miega. Visiskai paliudiju Noa zinias.
Konkretizuosiu situacija mergytei buvo 2 men. 6 val. ryto ji pamaitinta , o 7.30 val ji jau ne gyva. Uzteko pusantros valandos, jokiu uzspringimu, maistas beveik suvirskintas, tad mielosios cia tik jums yra geriausia spresti kaip elgtis, taciau tik tokia siuo metu sio sindromo prevencija.
Gal pasikartosiu, bet SKMS dazniausia ivyksta nuo 2 iki 6 menesiu amziuje ir nuo 4 iki 8 val. ryto.
Kai pagimdziau antra sunu pirma menesi sokinejau kas 15 - 20 min., dar ir dabar sokineju kaikuriomis naktimis.
Ne duok dieve kuriai nors tai patirti.
Oi Enigma kaip baisu ir kaip galia tavo seses.
As miegu kartu su kudikiu - man taip geriau o ir jis salia manes ramiau miega. Beje miegam tik mudu, vyras iskeliavo i kita kambary su vyresneliu. O del to pripratimo as visiskai rami - uzaugs vaikas - pats iseis. Dar tas miegojimas kartu yra privalumas to, kad mama ilgiau maitina savo pienu, nakti pienuko daugiau gaminasi. Zodziu juk tas mazylis dar taip neseniai isciose buvo, o man tas jo buvimas salia matyt emociskai svarbus.
As miegu kartu su kudikiu - man taip geriau o ir jis salia manes ramiau miega. Beje miegam tik mudu, vyras iskeliavo i kita kambary su vyresneliu. O del to pripratimo as visiskai rami - uzaugs vaikas - pats iseis. Dar tas miegojimas kartu yra privalumas to, kad mama ilgiau maitina savo pienu, nakti pienuko daugiau gaminasi. Zodziu juk tas mazylis dar taip neseniai isciose buvo, o man tas jo buvimas salia matyt emociskai svarbus.
Siuabas,Enigma 
Kaip užjaučiu tavo sesę Aš dėl to ir midgausi mažius šalia savęs 
, baisiai bijau, o jei per ilgai ir ramiai miega-lekiu tikrinti Manau, nėra tragedijos, akd vaikas pripras miegoti kartu-ateis laikas ir atpras Kantrybės, juk vaiko gyvybė ir ramybė svarbiau nei mūsų patogumas ir miegas
Kaip užjaučiu tavo sesę Aš dėl to ir midgausi mažius šalia savęs , baisiai bijau, o jei per ilgai ir ramiai miega-lekiu tikrinti Manau, nėra tragedijos, akd vaikas pripras miegoti kartu-ateis laikas ir atpras Kantrybės, juk vaiko gyvybė ir ramybė svarbiau nei mūsų patogumas ir miegas
Arnutis irgi miega su manim, bet ne visada. Kai labai pavargusi bunu uzknisa nakti prie jo keltis(dar vis atsikelia vaikinukas nakti pavalgyt, bent tris kartus). As pamaitinu ir vel lovyten keliauja, bet kartais taip norisi salia saves pasiguldyt kad negaliu tiesiog, man taip grazu kai jis salia manes miega 
Papildyta @ [mergetime]1077629662[/mergetime]
Dieve kaip baisu, as irgi labai bijojau kad mano mazyliui taip neatsitiktu kaip Enigmos seseriai(labai labai uzjauciu), tai irgi pirmus keturis Arnucio gyvenimo menesius abu kartu miegojom, o dabar jau jam jo lovytej patogiau, nes as ji prikeliu pastoviai(tai man pabuciuot reikia, tai paglostyt), taip ir prisizadinu vaika. Kodel gyvenimas kartais toks negeras buna, tiems mazyciams nekaltiems padareliams, juk jie nieko dar nespejo nuskriausti?
Papildyta @ [mergetime]1077629662[/mergetime]
Dieve kaip baisu, as irgi labai bijojau kad mano mazyliui taip neatsitiktu kaip Enigmos seseriai(labai labai uzjauciu), tai irgi pirmus keturis Arnucio gyvenimo menesius abu kartu miegojom, o dabar jau jam jo lovytej patogiau, nes as ji prikeliu pastoviai(tai man pabuciuot reikia, tai paglostyt), taip ir prisizadinu vaika. Kodel gyvenimas kartais toks negeras buna, tiems mazyciams nekaltiems padareliams, juk jie nieko dar nespejo nuskriausti?
