Galima mane bus apkaltinti prorežimiška nuostata, bet čia ir pasimato viešosios nuomonės nebuvimo baisumas, ar kada galėjai pamanyti, kad mažam mieste kas nors ką padarytų tokio, nes buvo gėda prieš kitus (tiems, kas neturi savo gėdos...), o jei dar sužinos tėvai, darbovietė. Per tokius dalykus nukenčia laisvė, nes ji suprantama kaip "laisvė daryti ką noriu", nes niekas negali uždrausti, asmeninio gi "draudiko" neišugdyta, ko gero dėl tos pačios "atsakomybės" ant valstybės pečių, šitiek metų režimo puoselėto...taigis...toks užburtas ratas man tik matosi...
Tiesą sakant jaučiu tik nostalgija bendruomeniškumui, su viešaja nuomone, bet ir su atsakomybe ant savo pečių už veiksmus...
Papildyta:
QUOTE(Dios @ 2007 12 12, 13:24)
šeima ką galėjo tą darė. gal ne viską iki galo. bet tikrai abejingi nebuvo.
o pedagogai -- direktorius, mokytojai žinojo, ir jiems buvo nusispjaut.
Tai jų problemos, suprantat, tai jų problemos, tai jų sąžinės, proto, širdies, nuodėmių kelias, jei mums nepakeliui, tai nepakeliui. Aš, kaip mama, esu atsakinga, parduočiau viską už grašius ir išsikelčiau į kaimą, garbės žodis, jei kalbu iš šeimos pozicijos.
Jei kalbu kaip pilietė...ką aš padariau, kad tokį direktorių pakeistų kitas?...Nors man žiauriai baisu, kad toks abejingumas, labai baisu...
Neapsakomas grožis!
Ant jaunų žaliųjų lapų
Srūva saulės šviesa
Bašio Macuo