Penkliolikmetės savižudybė Jonavoje

...bet negalima ju laikyti po stikliniu gaubtu ir rodyti jiems kad jie nebaudziami, nes dar vaikai...kokie vaikai 15 metu? viesuju darbu dar ir kaip galima duoti... nrbutina i kolonijas sodinti ar kalejimus....ten dar nei vienas nepasitaise, bet isvaryt kokiu viesuju tualetu valyti, gatviu sluoti ir pan...gal susipras kada nors...

Va va, tai tada su tokiais tėvais nėra prasmės kalbėtis,.O paskui stebimės kaip konteineriuose vaikai atsiranda, tai kas iš tos mergaitės išaugs, reikia skubiai pagalbos ir skriaudėjam, nieko gražaus nematę ,kaip gali patys elgtis kitaip .Juk narkomanų , girtuoklių šeimose augantys vaikai patys skiaudžiami iš jų tyčiojasi patys artimiausi žmonės, tada jie savo nuoskaudas išlieja ant nekaltų vaikų.
O turtingų tėvelių vaikai irgi dažnai lieka nuskriausti tėvų dėmesiu,o kiek dar uždarbiauja užsienyje ir vaikai auga su seneliais .Labai nelaiminga karta auga.

Va čia tai puikus komentaras.
Žinot,aš galvoju, kad dabartiniai vaikai auga kažkokie keisti. Vaikai prašo, kad suaugusieji sugalvotų jiems ką veikti, nes nuobodu. Didelė dalis vaikų nebeturi jokio kurybinio gyvenimo, nebemoka fantazuoti, realizuoti savęs, sukurti sau žaidimų, užsiėmimų. Sėdi kaip bulvės prie kompų, net bendravimas pasidarė toks mechaninis. Gyvas bendravimas užima mūsų visuomenėje vis mažiau laiko.

Mano mama darydavo taip: ji mus apkraudavo darbu. Jeigu tu dykinėji ir iš dyko buvimo "durnavoji" , ji staigiai sugalvodavo kokius darbus gali padaryti namuose-sutvarkyti namus, padėti ruošti valgį, pašluoti kiemą, ravėti darželį ir t.t.. Mama mus išmokė pačioms užsidirbti pinigų. Būdama moksleivė per vasaros atostogas dirbdavau pas ūkininkus, uždirbtus pinigus leisdavau savo reikmėms.
Pažįstu tokią moterį, kurios sūnus prekiavo mokykloje narkotikais. Ji savo sūnų per pažintis ištraukė nuo atsakomybės, bet savo sūnų nubaudė kitaip-visai vasarai įdarbino jį i "maxima" prekių krovėju. Dingo noras nebesimokyti. Padirbęs juodadarbiu, suprato, kad reikia mokytis, norint nebūti juodnugariu.
O štai dabartiniai vaikai gauna viską ant lekštės. Garbės žodis , nepavydžiu jiems, bet daugelis jų nesupranta daugelio daiktų ir reiškinių vertės.
Būsiu senamadiška ir leisiu sau pasakyti tokią bjaurią frazę- "nu mano laikais taip nebuvo".

Tai tėvai turėtų susirūpinti savimi, jei vaikas sėdi, vadinasi jie į jį nekreipia dėmesio ir gal jis taip nori atsiriboti nuo jų ir pasinerti į savo pasaulį, kuriame juo kažkas rūpinasi ir kreipia į jį dėmesį.

Paklausiu paprasto dalyko: kur mokytojas per naktį turi palikti savo paties vaikus? Kartu į ligoninę temptis? Palikti kaimynams? Priminsiu paprastą dalyką - pagal statistinius duomenis, daugiausia išsiskyrusių arba vienišų moterų yra tarp mokytojų ir gydytojų. Jei tai vyksta darbo metu, ką daryti su likusiais mokiniais, ką daryti su pamokomis, kurias tu privalai vesti? Jei nueisi pas administraciją ir pasakysi, kad turi vežti mokinį į ligoninę, tau lieps išsikviesti mokinio tėvus ir grįžti į klasę tęsti darbo, jei išveši nepasakęs - bus užskaityta pravaikšta, nes tu nevedei tau priklausančių pamokų. Darbo inspekcija tikrina tavo tabelius su vedamomis pamokomis, o ne tavo vaikščiojimus po ligonines ir poliklinikas su svetimais vaikais. Patys pabandykit išeiti iš darbo darbo metu, motyvuodami tuo, kad einate atlikti humanistinio poelgio, kažin, ar darbdavys į tai pažiūrės teigiamai. Savo vaiko sergančio negali nuvesti į polikliniką, nes "pamoka - šventas dalykas", turi imti arba biuletenį arba nemokamas atostogas (kaip ir visose darbovietėse, mokykla - ne išimtis), tai kokia gali būti šneka apie svetimą vaiką?

Taip, viskas dazniausiai baigiasi kalbomis. Liudna Tai, kad nesibaigtu taip ir sikart..tai gal darykime kanors..vienykimes.. Pagalvokime, ka realiai galime padaryti sioje situacijoje?

Viena iš tų istorijų, kuri palieka daugiu klausimų, nei atsakymų.
Faktai: auganti karta (jos dauguma) yra žiauri, bejausmė, neturinti vertybių. Paaugliai jaučiasi nebaudžiami. Vis dažniau pasigirsta nuomonės kad "mūsų laikais taip nebuvo". Bet leiskit paklausti, mielosios, kas gi užaugino tą baisiąją dabartinių paauglių kartą? Ateiviai iš kosmoso? Ar tie patys, kas dabar dūsauja, kad jų laikais tokių dalykų nebuvo?
Kas dėl to kaltas? Ar nemanote, kad šiuo atvėju atsakomybė yra kolektyvinė, visų mūsų, visuomenės, jeigu tokia ją dar galima pavadinti. Ar kažką darome, ar tiesiog gyvename tylioje baimėje, bijant išsišokti iš minios?... Žmonės linkę paprasčiausiai nepastebėti jiems nepatogių dalykų, juk taip gyventi patogiau ir saugiau...
Tos mergaitės tėvai...nežinau, kas ten buvo ir kaip, manau kad jie ir taip patyrė per daug skausmo, todėl nenoriu jų aptarinėti. Bet skriaudikų tėvai, mokyklos darbuotojai... Puikus aklos, kurčios, bejausmės visuomenės pavyzdys. Atsakomybė turėtų atsigulti ant jų. Paaugliai- tai tik produktas, tai kas išaugo iš abėjingumo, konformizmo, bukumo.
Baisu, daugiau žodžių neturiu.

gal todel, kad daugumos dabartiniu tevu mastymas "namai, karjera, o po to vaikai?"

nesunku suskaiciuoti, kurioj vietoj vaikai...

Nežinau, aš kažkaip netikiu, kad tos mergaitės dabar ramiai naktim miega. Dabar kiekvienas visaip bando jas tarsi nubaust, bet jos pačios save jau nubaudė. Šioje situacijoje kažkas buvo nepadaryta, tėvai turėjo ne tik perkelinėt vaiką iš vienos mokyklos į kitą, bet eit pas tėvus, mokytojus, direktorių aiškintis, jei niekas nepadeda galėjo kviestis televiziją jau tada, o ne dabar.

tevai galejo... lengviausia dabar mums kalbet. Uzuojauta tevams ir baikit kalbeti, ka tevai galejo padaryti. manau, jiems ir taip siuo metu nelengva.

Man tai kuo toliau tuo labiau rodos, kad mes vienintelį dalyką ką dar realiai galim padaryt - savo vaikus užaugint kitokius. Ne tik kad kitų neskriaustų, bet kad ir patys mokėtų apsiginti. O jei ne - kad visada ateitų papasakoti, ir mes galėtume apginti... nes tas kalbėjimas "daryt ką nors" skamba nei šiaip nei taip. Ką daryt? Užauginti savo vaikus žmonėmis - tai jau labai daug...

Papasakosiu realią situaciją, nutikusią vienai mano buvusiai kolegei:
veda ji pamoką devintokams, staiga atsidaro durys, įvaro koks devyniolikos metų (o gal jaunesnis, nesupaisysi, ant kaktos neparašyta) "rėmas" (ne iš tos mokyklos, kur ji dirba), apstaisęs odine striuke, su grandinėm ir t.t. ir sako vienam iš mokinių: "Davaj, Jonai, kelies ir varai su manim". Jonas prilipo, tiesiog prigulė ant suolo, ausis suglaudė, akis nuelido ir pabandė prasmekti stačiai žemę. Kolegė sako atėjusiajam: "Atsiprašau, dabar vyksta pamoka...", tas: "O tu, žertva, tylėk!!!" Visa klasė tyli mirtinai nuščiuvusi, žiūri - kas bus. Kolegė tyli irgi. Atėjusysis toliau baubia: "Davaj, keliesi ir eini..." Kolegė klausia drebančiu balsu: "Jonai, tu nori eiti su juo? " Jonas, neatsiplėšdamas nuo suolo: "Mmmm " Atėjusysis kolegei: "Sakiau, tylėt, žertva !!!! Nori, kad dantis išmalčiau???" Kolegė: "Jonas su jumis eiti nenori " Atėjusysis: "Eini? Ne? Tau bus šakės dabar!!!" Ir išėjo. Kolegė išsyk paskambino minėtojo Jono tėvams ir pranešė, kas įvyko. Bet kaip pati sakė: "Drebėjau it epušė, jei jis būtų vilkte išvilkęs Joną iš klasės, būčiau fiziškai nieko negalėjusi padaryti." O kiek yra sumuštų mokytojų, dėl to, kad kažkada kažkokio tokio neįleido į mokyklos diskoteką...Mano buvę trys kolegos yra nukentėję fiziškai, tame tarpe vienas vyras, tik tiek kad jie į policiją nesikreipė. Grįžti tamsiu paros metu po diskotekos namo ir gauni iš nugaros į galvą, nespėji net pamatyt, nuo ko. Nėra svertų tokius suvaldyti, štai kas blogiausia.

Negaliu tylėti, kai visi šunys kariami tik ant mokyklos, tarsi tik viena mokykla ir mokytojai turi būti atsakingi už tai, kas vyksta.