QUOTE(Chiara @ 2008 01 17, 08:59)
Kalbu apie baime, kai pradejau skaiciuoti, ar spesiu uzauginti vaika, kol jis baigs mokslus
na, siaip ta baime, aisku, suvokiama,bet ar ji ne perdeta?
juk gyvenime apskaiciuoti visko iki galo tikrai neimanoma - gal, tu, subrendusi mama, imsi ir gyvensi iki kokiu 90 metu graziai ir laimingai, uzauginsi ne tik vaikus ir anukus, bet dar ir proanukius, o kita 25mete mirs jauna nuo kokios ligos ar zus avarijoje... bet kartu man ta baime skamba kaip apsidraudimas
, jei pastoti visgi nepavyks, tada tokia mintis butu siokia tokia paguoda
be abejo, tai tik mano traktuote, greiciausiai jus mastote ir jauciate visiskai kitaip
o is kitos puses - juk augindama maza vaika, del jo interesu tu
privalai gyventi kuo ilgiau ir sveikiau, taigi atsiranda labai didelis stimulas pasitempti ir rupintis savimi
QUOTE(Britta @ 2008 01 16, 16:26)
Bet kuri 40 mete pastojusi ir iki tol negalejusi tureti vaiku, net nesudvejodama atsakytu verta ar ne...kad ir turedama...jeigu viskas gerai, aisku, kad verta.
visiskai tau pritariu
galu gale, nepabandes ir nesuzinosi, ar verta
... Gyvenimas yra ne tai, KAS su mumis vyksta, bet tai, KAIP mes į įvykius žiūrime!