Norėjau užvesti tokią temą, bet žiūriu jau yra. Man 33 metai, jaučiu klaikią isteriją...kad neturiu vaikų ir net neturiu su kuo jų daryti... Turėjau ilgalaikius santykius, kuriuos teko nutraukti dėl vyro nenoro turėti vaikų (su manim matyt) - bet čia kitų forumo temų istorijos.
Ieškau pozityvių istorijų, kad man dar ne viskas prarasta. Kad įmanoma natūraliai susilaukti vaikų ir po 40, nes neįsivaizduoju kada man pavyks tą šeimą sukurti, naują žmogų pamilti ir dar kad jis norėtų tų vaikų su manim.
Gal kuri patyrė kažką panašaus - kai išsiskyrė 30-ies norėdama vaikų ir ilgai neturėjo partnerio...gyvenimas nesitvarkė... o paskui stebuklas - viskas susitvarkė?