Žodis vienas galingiausių žmogaus ginklų. Pats būdamas bejėgis, pasakytas sumaniai, nuoširdžiai ir laiku, jis tampa galingas ir neatremiamas. /A.Kronis/
Jeigu tu nepasakysi ko nors, apie ką, tavo manymu, derėjo užsiminti, tau dar bus progos apie tai pakalbėti. O jeigu leptelsi tai, ką vertėjo nutylėti, tada jau nieko nebepataisysi. /K.Miksatas/
Kuo daugiau meluoji, tuo lengviau. Bėda tik ta, kad ilgainiui pradedi meluoti sau.
Žmonėms nepatinka, kai jie nežino, kas tu toks. Jie nemėgsta dalykų, kurių neįstengia suprasti. Tai juos gąsdina. Jiems geriau pabaisa, kurią jie pažįsta, negu paslaptis, kurios nesupranta.
Viskas pasaulyje turi vykti pagal tam tikrą planą. O tas planas toks : žiūrėti, kad matytum. Klausyti, kad girdėtum. Suprasti, kad suvoktum. Ir bėgti, kad suskubtum
Kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų gyventi kitas. Tik nė vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats.
Žmonėms nepatinka, kai jie nežino, kas tu toks. Jie nemėgsta dalykų, kurių neįstengia suprasti. Tai juos gąsdina. Jiems geriau pabaisa, kurią jie pažįsta, negu paslaptis, kurios nesupranta.
Viskas pasaulyje turi vykti pagal tam tikrą planą. O tas planas toks : žiūrėti, kad matytum. Klausyti, kad girdėtum. Suprasti, kad suvoktum. Ir bėgti, kad suskubtum
Kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų gyventi kitas. Tik nė vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats.
Vieną sykį miške, kuriame gausiai lankydavosi žmonės, kilo gaisras. Apimti panikos, visi pabėgo. Miške liko tiktai du žmonės: vienas aklas, kitas raišas. Drebančia iš baimės širdimi aklasis bėgo tiesiai į liepsną.
- Stok!- sušuko raišasis. - Ten dega!
- Tai kur man bėgti? - atsišaukė aklasis.
- Galiu tau pasakyti kur,- pasigirdo raišojo atsakymas. - Tik aš pats bėgti negaliu. Jei tu užsikeltum mane ant pečių, kartu pabėgtume ir išsigelbėtume.
Aklasis paklausė raišojo ir abudu išsigelbėjo.
Jei mes mokėtume suvienyti savo jėgas, patyrimą, jei mokėtume dalytis viltimis, nusivylimais, nuoskaudomis ir laimėjimais, visi kartu lengvai išsigelbėtume.
/Brunno Ferrero/
- Stok!- sušuko raišasis. - Ten dega!
- Tai kur man bėgti? - atsišaukė aklasis.
- Galiu tau pasakyti kur,- pasigirdo raišojo atsakymas. - Tik aš pats bėgti negaliu. Jei tu užsikeltum mane ant pečių, kartu pabėgtume ir išsigelbėtume.
Aklasis paklausė raišojo ir abudu išsigelbėjo.
Jei mes mokėtume suvienyti savo jėgas, patyrimą, jei mokėtume dalytis viltimis, nusivylimais, nuoskaudomis ir laimėjimais, visi kartu lengvai išsigelbėtume.
/Brunno Ferrero/
--------------------------------------------------------------------------------
TAMSOS ANGELAI...
--------------------------------------------------------------------------------
Siandien as maciau angela, kitoki nei visi... jis buvo pilkas, sutarsytais, kruvinais sparnais, juodomis akimis, saltais delnais, nuo beviltisko skausmo kruvinomis lupomis, su nemokancia myleti sirdimi... kaip ir as jis ejo i skausma.. Angelas mirties juodos su sulauzytais sparnais, kad liktu zmogumi.. kencianciu beprasmi skausma.. Dabar mes du angelai atsisake sparnu, kad liktu kartu ten kur mire ju sielos.. bet ne meile.. Amzinai gyvi zemeje..
Kiekviena diena tave myliu vis labiau...
siandien labiau nei vakar...
ir maziau nei rytoj.
Rosemonde Gerard
Puikus mazumos valdzios pavyzdys-
kudikis namuose. autorius nezinimas
Pabuciuok vaikus labos nakties,net jeigu jie miega.
H.Jackson Brown,Jr.
siandien labiau nei vakar...
ir maziau nei rytoj.
Rosemonde Gerard
Puikus mazumos valdzios pavyzdys-
kudikis namuose. autorius nezinimas
Pabuciuok vaikus labos nakties,net jeigu jie miega.
H.Jackson Brown,Jr.
Kartais tuscias lapas pasako tiek daug... kartais tuscias zvilgsnis ziuri giliai i vidu ir nors ten daugybe jausmu, nemato nei vieno.... kartais tuscios akys seka kiekviena zingsni... nesuprasdamos net menkiausios prasmes... tiesiog... musu sirdys per tuscios kad jose uztektu vietos dar kazkam... giliai giliai visi tikisi pagauti ta akimirka... ir is jos pasiimti kiek galima daugiau... norim tiek daug pamatyti... isgirsti... suprasti... bet tam dazniausiai ir pritusksta akimirkos... nors nea...pritruksta sirdies... kada zodziai tampa bereiksmiai... o sapnai pradeda nebesako tiesos... ir visa gyvenimo simfonija staiga nutruksta... ne... ne ta prasme... mes liekame gyvi... nors....gal but tai sunkiai pavadinsi gyvenimu... dabar net musu akys ismoko meluot... keista... akys - tuscios sielos veidrosdis... nors... kam pasakot vis tiek nesuprasi... palieku Tau tuscia lapa...
NIEKADA NETEIKITE NEPRAŠYTŲ PASLAUGŲ
Norėčiau, kad visi mano šeimos nariai ir draugai laikytųsi šios taisyklės...
Norėčiau, kad visi mano šeimos nariai ir draugai laikytųsi šios taisyklės...
Jei dangus neduos man sekmės, aš pasieksiu ją eidamas savo keliu...
Kelias su duobetais zingsniais i laime veda gyvenimo pakrasciu..mes vaikstome, lyg peilio asmenimis, ta plonyte gyvenimo vija..Kaip pagalvoji tai tiek nedaug tereikia..Tik menkucio vejelio ir mes smunkame zemyn..Bet su kiekviena zaizda..randu..nuopoliu..klaida..mes tampame vis stipresni..lyg stipriau atsistojame ant koju..duobeti kelio vingiai tai tik dar vienas isbandymas..O juk zmoniu bekrasciai norai ir sugriauna visas svajones..akys dega tikejimu o sirdys plaka kitaip..tiesiog dabar sypsenoj nebera prasmes..egzistuok ir bandyk gyventi..Tikek..svarbu TIKEK..sirdim..
Ar žinai kas yra gražu? Gražu, kai lietus tyliai leidžiasi ir palietęs tavo pečius, slenka žemyn... Gražu , kai pirmi saulės spinduliai perskverbia tavo kūną... Gražu , kai vos tik gimęs vaikas atmerkia akis... Gražu , kai visą naktį atsigulęs žiūri į žvaigždes... Gražu , kai pabučiuoji mylimas lūpas... Gražu , kai draugai pasitinka išskėstomis rankomis... Gražu , kai jautiesi mylimas... Gražu net gi tai , ko mes visiškai nematome... 
QUOTE(Marsella @ 2008 01 22, 21:27)
Ar žinai kas yra gražu? Gražu, kai lietus tyliai leidžiasi ir palietęs tavo pečius, slenka žemyn... Gražu , kai pirmi saulės spinduliai perskverbia tavo kūną... Gražu , kai vos tik gimęs vaikas atmerkia akis... Gražu , kai visą naktį atsigulęs žiūri į žvaigždes... Gražu , kai pabučiuoji mylimas lūpas... Gražu , kai draugai pasitinka išskėstomis rankomis... Gražu , kai jautiesi mylimas... Gražu net gi tai , ko mes visiškai nematome...
gražu...
