Dienos sentencijos, gražios, pamokančios mintys

Neretai mūšį laimi tie, kurie jame nedalyvavo. /Iš serialo „Nusivylusios namų šeimininkės“/
* * *
Gyvieji skiriasi nuo mirusiųjų tuo, kad gali keistis. /Iš vieno, dabar rodomo, LNK serialo/
* * *
Gyvenimas – tai daugybė pasikeitimų, kurie daro mus žmonėmis. /Iš vieno, dabar rodomo, LNK serialo

Protingam žmogui pravartu tolydžio pažvelgti į veidrodį. Jeigu jo veidas negražus, tegul jis bent nesuteršia jo nedorais darbais. Jeigu jo veidas gražus, tegul nesuteršia jo netinkamu elgesiu. /Hipokratas/

Gyvenimas - sunkaus darbo, didelių pastangų, ištvermės ir kantrybės kelias. Jei nori ką pasiekti, jei nenori eiti į kapą be likusio ženklo, kad žmogumi buvęs, turi daug dirbti, turi daug ką nugalėti. /J.Paukštelis/

Kartais sakome, kad kas nors "įkrito į akį",
nesamonė, meilė - juk ne krislas.Negalime ir "skęsti meilėje", juk
meilė - ne kūdra ar upė. Kitas žmogus juk negali būti "tavo meilė",
nes meilė - ne asmuo, o jausmas...(D.Madsen "Sapnų dėžutė")

Bedugnė, į kurią tu leki - ypatinga ir baisi. Žmogus krinta, krinta, bet jam nelemta pasiekti dugno. Jis tik krinta ir krinta. Taip aš įsivaizduoju žmones, kurie tą ar kitą gyvenimo momentą ieškojo to, ko juos supanti aplinka negalėjo jiems duoti. Ir jie liovėsi ieškoję. Dar nepradėję ieškot, jie pamėtė viltį surasti.“


Ne veltui sakoma, jog viskas turi pradžią ir pabaigą

Blogis yra pasaulio naikintojas. Tūkstantmečius vyksta kova tarp gėrio ir blogio. Blogis gajus gal todėl, kad mes bijome jo. Gal ši baimė maitina ir augina blogį? Juk bijodamas jam tikrai nepasipriešinsi

Pasirodė, kad šviesa tunelio gale sklido nuo švieslentės su užrašu “Išėjimo nėra”.

Menas – tai žmonijos sąžinė.
F.Hebelis

Išlaisvink žmogų, ir pradės kurti.
A. de Sent Egziuperi

Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas.
Vydūnas

Ieškoti tiesos – nereiškia ieškoti to, kas geidžiama.
A.Kamiu

Menininkas priklauso savo laikui, gyvena jo teisėmis ir įpročiais; laikosi jo pažiūrų ir sampratos.
G.F.Hėgelis

Meno kūrinys būtinai turi išreikšti kokią nors didžią. Nuostabu tik tai, kas rimta.
A.Čechovas

Menas – tai mūšis. Mene nereikia savęs tausoti.
Ž.Mišle

Tikras menas aplenkia laiką.
R.Sen Pocis

Nemokėti pradžiuginti sielos – reiškia ją parduoti.
A.Kamiu

normaliai

Prabangioje parduotuvėje, prie rašomojo stalo sėdėjo juvelyras ir
susimąstęs žvelgė pro langą.
Prie parduotuvės atėjo maža mergaitė ir prispaudė nosį prie vitrinos
stiklo. Mažytės dangaus spalvos akys nušvito, kai ji pamatė eksponuojamas
brangenybes. Drąsiai pravėrė parduotuvės duris ir dūrė pirštu į nuostabų žydrų turkių
vėrinį.
- Tai bus mano seseriai. Ar galėtumėte gražiai suvynioti?
Parduotuvės šeimininkas nepatikliai pažvelgė į mažąją klientę ir
paklausė:
- O kiek tu turi pinigų?
Nesvyruodama mergaitė pasistiebė ant pirštų galiuku, padėjo ant
prekystalio skardine dėželę, atidarė ja ir iškratė viską, kas joje buvo: mažavertį pinigų
banknotėlį, saują monetų, kelias kriaukles ir kažkokį paveikslėlį.
- Ar pakaks?- išdidžiai paklausė ir ėmė aiškinti:
- Aš noriu nupirkti dovaną vyresniajai savo seseriai.
Nuo tada kai mirė mūsų mama, ji viskuo namie rūpinasi, jai visiškai
nelieka laisvo laiko. Šiandien jos gimtadienis, todėl noriu ja
pradžiuginti dovana. Šių brangakmenių spalva tokia kaip jos Akių!
Šeimininkas nuėjo i nuošalų kambarėlį ir atnešė puikaus žvilgančio
rausvo popieriaus. Rūpestingai suvyniojo į jį brangakmenių dėželę.
- Štai, prašau,- ištiesė mergaitei.- Nešk namo, tik nepamesk.
Mažylė džiugiai išstriksėjo iš parduotuvės. Rankose ji spaudė brangų
laimikį.
Po valandėlės į juvelyrinę parduotuvę įžengė daili šviesiaplaukė
mergina dangaus
mėlynumo spalvos akimis. Padėjusi ant prekystalio atidarytą dėželę,
kurią juvelyras taip rūpestingai buvo suvyniojęs, paklausė: -Ar šis vėrinys
nupirktas čia?
-Taip, panele.
-Ir kiek jis kainavo?
-Mano parduotuvės kainos neskelbiamos: tai kliento ir mano
paslaptis.
- Tačiau mano sesuo teturėjo grašius. Kaip ji galėjo sumokėti už tokį brangų
vėrinį?
Juvelyras paėmė brangenybių dėžutę, uždarė ja, dar syki suvyniojo į
Žvilgantį popierių ir įteikė merginai.
- Jūsų sesutė sumokėjo. Ji sumokėjo pačią aukščiausią kainą,
kokia tik gali būti: atidavė viską, ką turėjo.

Reikia mylėti, mylėti kaip galint daugiau, nes kaip tik meilėje slypi tikroji jėga, ir kas daug myli, tas daug padaro ir daug ką sugeba, ir kas daroma su meile, tas daroma gerai.

Meilei nėra nei amžiaus. nei ribų, nei mirties.

Iš meilės moteriai kilo visa, kas gražu pasaulyje.

Meilė - mūšio už laimę laukas.

Pirmoji meilė sukrečia žmogaus širdį iki žilos senatvės.

Pasaulyie nieko nėra saldesnio, kaip pirmoji meilė, taigi ir nieko kartesnio negali būti, kaip jos netekimas.

Tikroji meilės esmė yra savęs atsižadėjimas, savęs užmiršimas kitame žmoguje.

Vienintelio dalyko žmogus neįstengia pakeisti, pagerinti ir reformuoti - kaip tik to, kas jame didingiausia - meilės. Ji buvo pradžioje, bus ir pabaigoje, gimė su pirmuoju žmogiškosios širdies tvinksniu, išnyks su paskutiniu paskutiniojo žmogaus atodūsiu.

labai grazi istorija...

Per kūną šiurpuliukas perėjo