Įkraunama...
Įkraunama...

Dienos sentencijos, gražios, pamokančios mintys

Jaunystė – amžius, kai žmogus padaro vieną iš didingiausių atradimų: atranda patį save...
Atsakyti
Žmonės, kaip pastebėjau, mėgsta tokias mintis, kurios neverčia galvoti. /S.Lecas/
Atsakyti
Jei jaunystė ateitų truputį vėliau, tai ji būtų ideali būsena visam gyvenimui.
/H. H. Askvitas/
Atsakyti
Žiūrint atgal mirštama, į priekį – gyvenama, kas vietoje stovi yra tolygu mirčiai.

Atsakyti
Aš visuomet savęs klausiu ir gal būt kada nors galėsiu pasakyti...
Atsakyti
Mažas berniukas paklausė savo mamos: „Kodėl tu verki?“ „Nes aš esu moteris,“ atsakė ji. „To aš nesuprantu,“ atsakė šis. Jo mama apkabino jį ir pasakė: „Šito tu niekuomet nesuprasi.“ Vėliau paklausė mažasis berniukas savo tėvo: „Kodėl mama verkia be jokios priežasties?“ „Visos moterys verkia be priežasties,“ tai buvo viskas ką tėvas galėjo pasakyti. Mažasis berniukas užaugo, tapo vyru, bet vis dar savęs klausė, kodėl moterys verkia. Pagaliau jis paskambino Dievui, ir kai šis atsakė, paklausė jis: „Dieve, kodėl moterys verkia taip lengvai?“ Dievas atsakė: „Kai aš kūriau moterį, ji turėjo būti kažkuo ypatinga. Aš padariau jos pečius pakankamai tvirtais, kad ji galėtų pasaulio naštą pakelti, bet kartu ir pakankamai švelniais, kad ji galėtų paguosti. Aš suteikiau jai vidinių jėgų, kad ji galėtų gimdymo skausmus iškentėti, kaip ir atkirtį, kurį ji iš savo vaikų patirs. Aš jai suteikiau tvirtumo, kuris jai leistų, toliau gyventi, kai kiti pasiduoda, ir savo šeimą sunkiu ligos ar išsekimo metu aprūpinti, niekados nesiskundžiant. Aš suteikiau jai jausmų gilumą, su kuriuo ji savo vaikus visuomet ir bet kokiomis aplinkybėmis mylės. Aš jai suteikiau jėgų savo vyro klaidas iškęsti, ir sukūriau ją iš jo šonkaulio, kad ji galėtų jo širdį apsaugoti. Aš daviau jai išminties, kad ji žinotų, kad geras vyras savo žmonos neužgaus, bet kartais jos stiprybę ir ryžtą patikrins, kad įsitikintų, jog ji tvirtai stovi jo pusėje. Ir pagaliau aš jai daviau praliejimui ašarą. Ji skirta tik jai, kad ji galėtų ja naudotis, kuomet jai tai būtina. Supraski, kad moters grožis ne jos drabužyje, kurį ji nešioja; ne jos išvaizdoje, kaip ji atrodo arba plaukus nešioja. Moters grožį turi tu atpažinti jos akyse, nes jos yra vartai į širdį – į tą vietą, kurioje gyvena Meilė.
/vertimas iš vokiečių kalbos, autorius nežinomas/
Atsakyti
gal ką turi apie laivą, bures arba svajones? newyear.gif
Atsakyti
Kam lemta būt pakartam, tas jūroj nenuskęs.
Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad posakis liūdnas. Iš tiesų jame slypi viltis ax.gif
Atsakyti
QUOTE(Pingvinukas @ 2007 12 10, 08:26)
Jei jaunystė ateitų truputį vėliau, tai ji būtų ideali būsena visam gyvenimui.
/H. H. Askvitas/


thumbup.gif
* * *
Tikrasis kelias – tarsi lynas, įtemptas neaukštai, bet vos vos virš žemės. Todėl atrodo, jog ne pereiti jis skirtas, o tik užkliūti. /F.Kafka/
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *Niki*: 11 gruodžio 2007 - 00:12
Radau forume kitose temose ir labai patiko:

Mane sužeisti vis sunkiau -
Širdis užsiaugino šarvus.
Anksčiau žodžius širdin rinkau,
Dabar širdin imu tik darbus.

* * *
Akivaizdu, kad moterys sumanesnės už vyrus. Juk geriausias merginos draugas – deimantas, o vyro – šuo.
Atsakyti
Gyvenimą reikia pakeisti svajone, o svajonę – tikrove.
Atsakyti
Tu – muzika. Dėl ko gi nusiminęs
Akordų tyro skambesio klausais?
Dėl ko, sakyk, tu trokšti tik kankynės
Ir taip žaviesi liūdesio garsais? /V.Šekspyras/

Atsakyti