Gyvenime yra kažkas galinga, kas nugali kliūtis, pasiekia upes, yra kažkas gražesnis už grožį, brangesnis už gyvenimą, šviesesnis už saulę tik tikras draugas. Turėti gerą draugą labai sunku, nes mažai yra tokių žmonių, kurie dalijasi su tavimi ne tik džiaugsmu, bet ir ašara.
Žmogus gali tapti kito žmogaus bičiuliu, draugu ir broliu tik tada, kai kito žmogaus sielvartas tampa jo paties sielvartu. /V.Suchomlinskis/
Apie seseris:
Turėdama seserį, kad ir kaip toli ji gyventų,pasaulyje nesi vieniša. (P.Dagdeil)
Seserys gali sudoroti vyrą, kuris tave įskaudino. Kol gyvas, jis to neužmirš...(P.Braun)
Draugai ateina ir išeina, o sesuo yra sesuo - visur ir visada. (P.Dagdeil)
Turėdama seserį, kad ir kaip toli ji gyventų,pasaulyje nesi vieniša. (P.Dagdeil)
Seserys gali sudoroti vyrą, kuris tave įskaudino. Kol gyvas, jis to neužmirš...(P.Braun)
Draugai ateina ir išeina, o sesuo yra sesuo - visur ir visada. (P.Dagdeil)
Meilė didžiulė gyvenimo puošmena. Ji priverčia gamtą žydėti, žaisti spalvomis, dainuoti nuostabias dainas, šokti puikius šokius. /A.V.Lunačarskis/
Meilė. Jos nereikia ieškoti, nereikia bėgti paskui ją. Ji pati nejučiomis suranda žmogų, apvaldo jo širdį ir daro viską, ko tik ji įsigeidžia. Meilė ypač žiauri tam, kas pirmąkart paragauja jos kančių ir džiaugsmo.
Atmink, nebūsi laiminga, būdama kelių širdžių valdove.
Negalima mylėti to, ko nepažįsti, ko neturi. Taip, kaip negalima mylėti portreto. Galima žavėtis juo, galima pripažinti, kad jis geriau ar blogiau nutapytas, bet prisiglausti prie jo, mylėti jo, negalima. /Jus.Marcinkevičius/
Meilė visų menas.
* * *
Juokis kalbėdama, bet nesijuok mylėdama.
* * *
Skaisti meilė išvalo, iškelia bet kokį žmogų, visai jį pakeičia. /M.G.Černyševskis/
* * *
Juokis kalbėdama, bet nesijuok mylėdama.
* * *
Skaisti meilė išvalo, iškelia bet kokį žmogų, visai jį pakeičia. /M.G.Černyševskis/
Mirtis turbūt kažkuo prilygsta meilei,
Kelionei, iš kurios jau niekas nebegrįžta.
Numirti ir mylėti lygiai kvaila,
Bet nemylėti ir numirti būtų išdavystė.
Kelionei, iš kurios jau niekas nebegrįžta.
Numirti ir mylėti lygiai kvaila,
Bet nemylėti ir numirti būtų išdavystė.
Tu gali būti savimi, tikru savimi čia ir dabar. Ir nieks nepajėgs pastoti tau kelio...
Negalima mėgti dorovinių savybių, poveikio meilės jausmui, bet kai myli žmogų, myli jį visą, ne kaip idėją, o kaip gyvą asmenybę, o labiausiai jame myli tai, ko negali nei apibūdinti, nei įvardinti.
Kokia didelė laimė mylėti ir būti mylimam. /A.P.Čechovas/