QUOTE(_Smalsutė_ @ 2009 09 11, 15:48)
Manau, kad labai jau reliatyvus dalykas, kas tas "lengviau". Imi vieną dieną ir nusprendi, kad viskas, nebežindysiu. Vaikas isterijoje, pati prisigeri bromkriptino, apsibintuoji krūtinę, kad kuo labiau būtų suveržta - pienui nebėra mechaniškai kur kauptis, ir kenti skausmą plius žliumbi kartu su vaikeliu. Privalumas - kelios dienos ir baigta (tuo atveju, jei neįsigyji mastito). Apie tokius vaizdelius deja buvau girdėjusi.
Pati visgi esu už humaniškumą. Sūnelį žindžiau iki pusantrų ir gan ilgai tikrai dažnokai. Kai pradėjome rimčiau galvoti apie antrą atžalėlę, sąmoningai palaipsniui vis retinau maitinimus, stebėjau kada mažyliui tai būtinybė, o kada gali kiek paniurzgėjęs visai ir užsimiršti. Kai sužinojau, kad laukiuosi, buvo likę 1-2 maitinimai per parą. Toliau maitinau dar apie mėnesį. Sunkiausia buvo atsisakyti vakarinio žindymo, nes jokio kito migdymosi būdo mažius nepripažino. Nežinau kiek tai dar būtų tęsęsi, bet galiausiai viską "išsprendė" prasidėję pykinimai, kurie mane labiausiai kamuodavo vakarais. Taip neišvengiamai sūnelio migdymą perėmė tėtis, tuo pačiu per kokią savaitę dar ir pripratino miegoti lovelėje, kas atrodė visiškai neįmanoma. Beje aš problemų su krūtimis irgi neapturėjau jokių - vienoje pienas kažkaip savaime nustojo gamintis, tai paskutines kelias dienas duodavau valgyti tik iš kitos. Galutinai nutraukus žindymą kelias dienas jaučiau šiokį tokį tempimą, bet nei nutraukinėjau, nei ką - matyt pasigaminę likučiai savaime rezorbavosi. Per kursus esu girdėjusi, kad galima pabaigoje net kas antrą dieną žindyti, kas visiškai prieštarauja tai man sunkiai suvokiamai teorijai, jog su vaiku reikia elgtis kaip su kokiu nusikaltėliu: nuo šiandien valgymas iš krūties - blogis ir taškas.
O skubėti atjunkyti drastiškomis priemonėmis vien dėl to, kad kuo greičiau būtų įmanoma pastoti, apskritai žiauroka - argi galima tikrai nuoširdžiai mylėti beateinantį kitą vaikelį, jei dėl šios atrodytų nekaltos svajonės iš tiesų atimi iš jau esančio šalia tai, kas ne užgaida ar kaprizas, o vienas iš didžiausių poreikių jo amžiuje.
Pati visgi esu už humaniškumą. Sūnelį žindžiau iki pusantrų ir gan ilgai tikrai dažnokai. Kai pradėjome rimčiau galvoti apie antrą atžalėlę, sąmoningai palaipsniui vis retinau maitinimus, stebėjau kada mažyliui tai būtinybė, o kada gali kiek paniurzgėjęs visai ir užsimiršti. Kai sužinojau, kad laukiuosi, buvo likę 1-2 maitinimai per parą. Toliau maitinau dar apie mėnesį. Sunkiausia buvo atsisakyti vakarinio žindymo, nes jokio kito migdymosi būdo mažius nepripažino. Nežinau kiek tai dar būtų tęsęsi, bet galiausiai viską "išsprendė" prasidėję pykinimai, kurie mane labiausiai kamuodavo vakarais. Taip neišvengiamai sūnelio migdymą perėmė tėtis, tuo pačiu per kokią savaitę dar ir pripratino miegoti lovelėje, kas atrodė visiškai neįmanoma. Beje aš problemų su krūtimis irgi neapturėjau jokių - vienoje pienas kažkaip savaime nustojo gamintis, tai paskutines kelias dienas duodavau valgyti tik iš kitos. Galutinai nutraukus žindymą kelias dienas jaučiau šiokį tokį tempimą, bet nei nutraukinėjau, nei ką - matyt pasigaminę likučiai savaime rezorbavosi. Per kursus esu girdėjusi, kad galima pabaigoje net kas antrą dieną žindyti, kas visiškai prieštarauja tai man sunkiai suvokiamai teorijai, jog su vaiku reikia elgtis kaip su kokiu nusikaltėliu: nuo šiandien valgymas iš krūties - blogis ir taškas.
O skubėti atjunkyti drastiškomis priemonėmis vien dėl to, kad kuo greičiau būtų įmanoma pastoti, apskritai žiauroka - argi galima tikrai nuoširdžiai mylėti beateinantį kitą vaikelį, jei dėl šios atrodytų nekaltos svajonės iš tiesų atimi iš jau esančio šalia tai, kas ne užgaida ar kaprizas, o vienas iš didžiausių poreikių jo amžiuje.
sveikos, kaip grazu..
as taip pat planuoju antra leliuka...labai jau jo noreciau, bet maitinu intensyviai pirmaji, kuriam 1m1men.aisku mmm dar nesergu...suku galva ar cia dar bandyt bandyt gal pastosiu nenutraukus maitinimo ar taip va svelniai, kaip parase smalsute, nutraukinet...po truputuka...
taip ir nesuprantu ar imanoma pastot daug maitinant ir nesergant mmm