tikrai imanoma, cia yra pakankamai pavyzdziu:)))
bet man nepavyko, planavome 7 men ir vis nesekmingai...tik dabar susilaukiau pirmuju mmm, tai net ramiau pasidare, kad viskas organizme po truputi susitvarko:) ir mes planojame toliau:)))
Sveikos merginos, jungiuosi i jusu kompanija, mano mazajam Adomeliui beveik ū menesiukai, mamaos pieneli geriam ryte ir vakare, pirmos mmm buwo birzelio ą9d, dabar dingo, testukas neigiamas, matyt viskas issidarke, bet planuojam broliuka arba sesute
Sveika, Giedrexxx:)
pridijungk prie musu, tik neilgam:))))
pridijungk prie musu, tik neilgam:))))
QUOTE(anyka @ 2009 08 03, 10:40)
Tikiuosi Nes labai jau noreciau kad mazas zirniukas apsigyventu mano pilvelyje
Sveikos Prisijungsiu is as prie jusu burio. Jau pradedame galvoti apie trecia vaikuti, nors dar aktyviai maitinu. Jau turiu patirties siuo klausimu . Su antru vaiku pastojau tik visiskai nustojus maitint (maitinau 1 m. 7men.). Menesines atsirado kai pradejau maitint jau tik naktimis. Tai manau, kad si karta bus panasiai.
Noreciau, kad si karta butu mazesnis skirtumas, del to planuoju maitint trumpiau, gal iki 1 metu ir 2 men. Bet, kaip is patirties jau zinau, kad labai sunku atjunkyti, kai matai, kad vaikiukui dar labai reikia mamytes pienuko .
Noreciau, kad si karta butu mazesnis skirtumas, del to planuoju maitint trumpiau, gal iki 1 metu ir 2 men. Bet, kaip is patirties jau zinau, kad labai sunku atjunkyti, kai matai, kad vaikiukui dar labai reikia mamytes pienuko .
Labukas, noriu ir aš prisijunkti prie jūsų kompanijos . Nors mano mažytei tik šiandieną sukako septyni mėnesiukai, o aš jau galvojiu apie antrą vaikiuką, kaip jiems būtų gera žaisti kartu. Ir vis pagalvojiu ar tik man viskas gerai su galva , ši dar nuo žemės "neatsiplėšė", o aš apie kitą galvojiu .
Sveikos as irgi jungiuosi prie Jusu, turiu suneli 1m 1 men ir dar maitinu,bet jau norim labai kito,bet nzn kaip ji nujungt nes jis miega su manim ,ir girdejau kad kai maitini naktimis tai kazkaip slopina vaisinguma kaip cia geriau issireikst
Gal zinot kaip lengviau nujungt ar staigei ar po biski?
Gal zinot kaip lengviau nujungt ar staigei ar po biski?
Pagaliau atkeliavo pirmosios mmm, nors labai daznai tebemaitinu (~15 kartu per para). Galesim jau po truputi vel gandrus kviesti
Sveikos planuotojos
As irgi labai noriu antro leliuko Bet noriu viduje, nors protu mastant nelabai butu gerai tiek del su bustu susijusiu aplinkybiu, tiek del to, kad man atrodo man bus labai sunku, be to, vyresniajai demesio bus maziau, kai tokiame amziuje jo reikia tiek daug Vis dar maitinu ir labai daznai, o mmm atsirado tik pries pora savaiciu. Visa laika iki to nesisaugodavome (ir nieko ), net ir po mm praejus beveik 2 savaitem nesisaugojom (MB galvojo, kad galima ), tai dabar galvoju - kas cia bus... jeigu lemta, tai "uzkibo", jeigu ne tai ne, irgi labai nenusiminsiu
Beje, labai idomu skaityti pasisakymus, kaip mamytes planuoja ir ziuri apacioke jau nestumo liniuote arba jau pagimdziusios
QUOTE(Astenka @ 2009 08 14, 20:47)
Labukas, noriu ir aš prisijunkti prie jūsų kompanijos . Nors mano mažytei tik šiandieną sukako septyni mėnesiukai, o aš jau galvojiu apie antrą vaikiuką, kaip jiems būtų gera žaisti kartu. Ir vis pagalvojiu ar tik man viskas gerai su galva , ši dar nuo žemės "neatsiplėšė", o aš apie kitą galvojiu .
As irgi labai noriu antro leliuko Bet noriu viduje, nors protu mastant nelabai butu gerai tiek del su bustu susijusiu aplinkybiu, tiek del to, kad man atrodo man bus labai sunku, be to, vyresniajai demesio bus maziau, kai tokiame amziuje jo reikia tiek daug Vis dar maitinu ir labai daznai, o mmm atsirado tik pries pora savaiciu. Visa laika iki to nesisaugodavome (ir nieko ), net ir po mm praejus beveik 2 savaitem nesisaugojom (MB galvojo, kad galima ), tai dabar galvoju - kas cia bus... jeigu lemta, tai "uzkibo", jeigu ne tai ne, irgi labai nenusiminsiu
Beje, labai idomu skaityti pasisakymus, kaip mamytes planuoja ir ziuri apacioke jau nestumo liniuote arba jau pagimdziusios
QUOTE(ŠANTEL @ 2009 08 14, 21:55)
Gal zinot kaip lengviau nujungt ar staigei ar po biski?
Manau, kad labai jau reliatyvus dalykas, kas tas "lengviau". Imi vieną dieną ir nusprendi, kad viskas, nebežindysiu. Vaikas isterijoje, pati prisigeri bromkriptino, apsibintuoji krūtinę, kad kuo labiau būtų suveržta - pienui nebėra mechaniškai kur kauptis, ir kenti skausmą plius žliumbi kartu su vaikeliu. Privalumas - kelios dienos ir baigta (tuo atveju, jei neįsigyji mastito). Apie tokius vaizdelius deja buvau girdėjusi.
Pati visgi esu už humaniškumą. Sūnelį žindžiau iki pusantrų ir gan ilgai tikrai dažnokai. Kai pradėjome rimčiau galvoti apie antrą atžalėlę, sąmoningai palaipsniui vis retinau maitinimus, stebėjau kada mažyliui tai būtinybė, o kada gali kiek paniurzgėjęs visai ir užsimiršti. Kai sužinojau, kad laukiuosi, buvo likę 1-2 maitinimai per parą. Toliau maitinau dar apie mėnesį. Sunkiausia buvo atsisakyti vakarinio žindymo, nes jokio kito migdymosi būdo mažius nepripažino. Nežinau kiek tai dar būtų tęsęsi, bet galiausiai viską "išsprendė" prasidėję pykinimai, kurie mane labiausiai kamuodavo vakarais. Taip neišvengiamai sūnelio migdymą perėmė tėtis, tuo pačiu per kokią savaitę dar ir pripratino miegoti lovelėje, kas atrodė visiškai neįmanoma. Beje aš problemų su krūtimis irgi neapturėjau jokių - vienoje pienas kažkaip savaime nustojo gamintis, tai paskutines kelias dienas duodavau valgyti tik iš kitos. Galutinai nutraukus žindymą kelias dienas jaučiau šiokį tokį tempimą, bet nei nutraukinėjau, nei ką - matyt pasigaminę likučiai savaime rezorbavosi. Per kursus esu girdėjusi, kad galima pabaigoje net kas antrą dieną žindyti, kas visiškai prieštarauja tai man sunkiai suvokiamai teorijai, jog su vaiku reikia elgtis kaip su kokiu nusikaltėliu: nuo šiandien valgymas iš krūties - blogis ir taškas.
O skubėti atjunkyti drastiškomis priemonėmis vien dėl to, kad kuo greičiau būtų įmanoma pastoti, apskritai žiauroka - argi galima tikrai nuoširdžiai mylėti beateinantį kitą vaikelį, jei dėl šios atrodytų nekaltos svajonės iš tiesų atimi iš jau esančio šalia tai, kas ne užgaida ar kaprizas, o vienas iš didžiausių poreikių jo amžiuje.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2009 09 11, 14:48)
O skubėti atjunkyti drastiškomis priemonėmis vien dėl to, kad kuo greičiau būtų įmanoma pastoti, apskritai žiauroka - argi galima tikrai nuoširdžiai mylėti beateinantį kitą vaikelį, jei dėl šios atrodytų nekaltos svajonės iš tiesų atimi iš jau esančio šalia tai, kas ne užgaida ar kaprizas, o vienas iš didžiausių poreikių jo amžiuje.
Pritariu 100% Labai graziai aprasei
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2009 09 11, 14:48)
Manau, kad labai jau reliatyvus dalykas, kas tas "lengviau". Imi vieną dieną ir nusprendi, kad viskas, nebežindysiu. Vaikas isterijoje, pati prisigeri bromkriptino, apsibintuoji krūtinę, kad kuo labiau būtų suveržta - pienui nebėra mechaniškai kur kauptis, ir kenti skausmą plius žliumbi kartu su vaikeliu. Privalumas - kelios dienos ir baigta (tuo atveju, jei neįsigyji mastito). Apie tokius vaizdelius deja buvau girdėjusi.
Pati visgi esu už humaniškumą. Sūnelį žindžiau iki pusantrų ir gan ilgai tikrai dažnokai. Kai pradėjome rimčiau galvoti apie antrą atžalėlę, sąmoningai palaipsniui vis retinau maitinimus, stebėjau kada mažyliui tai būtinybė, o kada gali kiek paniurzgėjęs visai ir užsimiršti. Kai sužinojau, kad laukiuosi, buvo likę 1-2 maitinimai per parą. Toliau maitinau dar apie mėnesį. Sunkiausia buvo atsisakyti vakarinio žindymo, nes jokio kito migdymosi būdo mažius nepripažino. Nežinau kiek tai dar būtų tęsęsi, bet galiausiai viską "išsprendė" prasidėję pykinimai, kurie mane labiausiai kamuodavo vakarais. Taip neišvengiamai sūnelio migdymą perėmė tėtis, tuo pačiu per kokią savaitę dar ir pripratino miegoti lovelėje, kas atrodė visiškai neįmanoma. Beje aš problemų su krūtimis irgi neapturėjau jokių - vienoje pienas kažkaip savaime nustojo gamintis, tai paskutines kelias dienas duodavau valgyti tik iš kitos. Galutinai nutraukus žindymą kelias dienas jaučiau šiokį tokį tempimą, bet nei nutraukinėjau, nei ką - matyt pasigaminę likučiai savaime rezorbavosi. Per kursus esu girdėjusi, kad galima pabaigoje net kas antrą dieną žindyti, kas visiškai prieštarauja tai man sunkiai suvokiamai teorijai, jog su vaiku reikia elgtis kaip su kokiu nusikaltėliu: nuo šiandien valgymas iš krūties - blogis ir taškas.
O skubėti atjunkyti drastiškomis priemonėmis vien dėl to, kad kuo greičiau būtų įmanoma pastoti, apskritai žiauroka - argi galima tikrai nuoširdžiai mylėti beateinantį kitą vaikelį, jei dėl šios atrodytų nekaltos svajonės iš tiesų atimi iš jau esančio šalia tai, kas ne užgaida ar kaprizas, o vienas iš didžiausių poreikių jo amžiuje.
Pati visgi esu už humaniškumą. Sūnelį žindžiau iki pusantrų ir gan ilgai tikrai dažnokai. Kai pradėjome rimčiau galvoti apie antrą atžalėlę, sąmoningai palaipsniui vis retinau maitinimus, stebėjau kada mažyliui tai būtinybė, o kada gali kiek paniurzgėjęs visai ir užsimiršti. Kai sužinojau, kad laukiuosi, buvo likę 1-2 maitinimai per parą. Toliau maitinau dar apie mėnesį. Sunkiausia buvo atsisakyti vakarinio žindymo, nes jokio kito migdymosi būdo mažius nepripažino. Nežinau kiek tai dar būtų tęsęsi, bet galiausiai viską "išsprendė" prasidėję pykinimai, kurie mane labiausiai kamuodavo vakarais. Taip neišvengiamai sūnelio migdymą perėmė tėtis, tuo pačiu per kokią savaitę dar ir pripratino miegoti lovelėje, kas atrodė visiškai neįmanoma. Beje aš problemų su krūtimis irgi neapturėjau jokių - vienoje pienas kažkaip savaime nustojo gamintis, tai paskutines kelias dienas duodavau valgyti tik iš kitos. Galutinai nutraukus žindymą kelias dienas jaučiau šiokį tokį tempimą, bet nei nutraukinėjau, nei ką - matyt pasigaminę likučiai savaime rezorbavosi. Per kursus esu girdėjusi, kad galima pabaigoje net kas antrą dieną žindyti, kas visiškai prieštarauja tai man sunkiai suvokiamai teorijai, jog su vaiku reikia elgtis kaip su kokiu nusikaltėliu: nuo šiandien valgymas iš krūties - blogis ir taškas.
O skubėti atjunkyti drastiškomis priemonėmis vien dėl to, kad kuo greičiau būtų įmanoma pastoti, apskritai žiauroka - argi galima tikrai nuoširdžiai mylėti beateinantį kitą vaikelį, jei dėl šios atrodytų nekaltos svajonės iš tiesų atimi iš jau esančio šalia tai, kas ne užgaida ar kaprizas, o vienas iš didžiausių poreikių jo amžiuje.
Labai patiko tavo mintys!!! Taip pat pritariu...Aciu tau uz tai, ka parasei!! As pati kaip tik mazinu maitinimu skaiciu, sunkiai gaunasi, bet stengiuosi....