Vakcinos

#121
Patologo pasisakymai labai primena vieno mano grupioko, taip pat patologo, stiliu. g.gif Gal tai profesijos ypatumai?...

Tingiu daug rasyti, todel reziumuosiu trumpai: mane erzina i viena puse ziurintys pilieciai, kurie rekia, kad juoda yra juoda ir tik, ir ne kitaip. doh.gif Tuo labiau, kad vakcinacijos remejai ir priesininkai yra susiskirste i dvi stovyklas jau seniai ir kitaip nebus. Taigi ar verta gincytis? Kiekvienas renkasi tai, kas jam atrodo geriausia, tas pats ir su vakcinomis.

O tai, kad dauguma gydytoju yra blogi, kad juos perka ir parduoda farmacines kompanijos, girdziu lygiai tiek, kiek esu gydytoja. biggrin.gif

Mes savo vaikus skiepijom, ir skiepysim del labai paprastu priezasciu: tam, kad isvengti ligos, nuo kurios skiepijama; kaip ten bebutu, vakcinos skatina imunines sistemos veikla, kas irgi yra is esmes teigiamas procesas.
Ir ipilsiu zibalo i ugni-kad duoti imuninei sistemai darbo. Tiesiog yra statistika, kad labai steriliai gyvenantys, nuo ivairiu aplinkos poveikiu super saugomi zmones zymiai dazniau serga ivairiomis autoimuninemis ligomis bei alergijomis. Taigi drisciau teigti, kad vakcinos kazkuria prasme padeda sito isvengti.
O kalbant apie komplikacijas po vakcinacijos-tai labai liudna, bet nera priezastis nevakcinuoti.

Kiekvienas renkasi pats, pasverdamas visus "uz" ir "pries"
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo song: 01 balandžio 2005 - 21:17
#122
QUOTE(patologas @ 2005 04 01, 11:39)
Tamsta labai tiesiogaia siulai naturalia atranka,- perfrazuoju silpniausi ir pazeidziami zus,- isliks tie kurie atsparus ligoms ir nereikes vakcinu


Nieko aš nesiūlau - jau kokius penkis kartus sakiau. Čia tamsta siūlai. Tiesiog beveik vedi eilinę vakcinų propagandą jeigu jau taip tiesiai šviesiai ax.gif. O pažeidžiamiausi ir silpni kaip tik daugiau šansų turi nuo vakcinų žūti, o ne atvirkščiai ax.gif. Daktarai (beveik visi, ko gero) rekomenduoja silpnesnių kūdikių (neišnešiotų, mažesnio svorio, alergiškų ir t.t. pan. ) nevakcinuoti arba tą vakcinavimą atidėti smile.gif. Tai va.

Beje, patologai, gal tamsta užeik į temą apie KDS vakcinas šiame forume g.gif. Anksčiau čia bene norėjai ginčytis, kad komplikacijos (na, tos "nerimtos" ax.gif) nėra dažnos. Toj temoj beveik kas antras (na, kas trečias tai tikrai) mamų pasisakymas yra apie komplikacijas rolleyes.gif. Ir tai tik šiame forume g.gif, iš kurio, žinoma, jokių išvadų daryti negalima biggrin.gif.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo delfinas: 01 balandžio 2005 - 21:20
#123
QUOTE(patologas @ 2005 03 31, 19:10)
ash rasiau kad neverta diskutuoti apie issetines sklerozes simptomatinos ir hepatito b vakcinos rysi,- nes tai LABAI reta komplikacija, ir tikrai netikiu kad kazkas pazista du zmones su tokia komplikacija,-tai praktiskai nerealu.  4u.gif

Na, už savo žodžius tai aš atsakau! Kad ir kaip nerealu atrodytų, bet jie netgi dirba tame pačiame skyriuje. Ir praktiškai tapo vienu metu buvusios kaip ir privalomos chirurginių skyrių personalo vakcinacijos nuo hepatito B aukomis sad.gif
Atsakyti
#124
QUOTE(song @ 2005 04 01, 11:48)
ipilsiu zibalo i ugni-kad duoti imuninei sistemai darbo. Tiesiog yra statistika, kad labai steriliai gyvenantys, nuo ivairiu aplinkos poveikiu super saugomi zmones zymiai dazniau serga ivairiomis autoimuninemis ligomis bei alergijomis. Taigi drisciau teigti, kad vakcinos kazkuria prasme padeda sito isvengti.
O kalbant apie komplikacijas po vakcinacijos-tai labai liudna, bet nera priezastis nevakcinuoti.


smile.gif Sutinku su tuo, kad virdamas steriliose savo sultyse žmogus tikrai turi daug šansų tapti "šiltnamio gėle", kuriai kada nors išlindus į viešumą gresia labai jau nekas. O kiek tų sterilių yra? g.gif Ponormaliai gyvenant, nuo bakterijų, virusų ir bacilų tiesiog neįmanoma atsiriboti smile.gif. Niekaip. Visur jų galima "susitikti" - parduotuvėj, traukiny, autobuse, autobusų stotelėj, lėktuve, žaidimų aikštelėj, mokykloj, darbe ir t.t. ir pan. Aš asmeniškai neturiu pagrindo įtarinėti, kad mano (ar mano sūnaus) imuninei sistemai neužtenka darbo smile.gif.

Komplikacijos po vakcinų nėra priežastis nevakcinuoti... O kas tada yra? g.gif rolleyes.gif Žmogui, kuriam po vakcinos pasireiškė viena iš tikrai retų rimtų (o kad ir nelabai rimtų...) komplikacijų, tai yra visas 100 %... Tai apie ką čia dar kalbėti doh.gif.

Antivakcininė "stovykla" turi labai aiškią paskirtį. Labai daug tėvų dar ir šiandien nežino, kad būna komplikacijų nuo vakcinų ar kad galima patiems priimti sprendimą dėl savo vaiko vakcinavimo/nevakcinavimo. Vien paskaičius šio forumo pasisakymus kitose vakcinų temose, tai tampa labai aišku. Tiesiog liūdna, kad daug tėvų yra taip neinformuoti (nesidomintys?) gan svarbiais mano nuomone savo vaikų sveikatos klausimais sad.gif.
Atsakyti
#125
QUOTE
Komplikacijos po vakcinų nėra priežastis nevakcinuoti... O kas tada yra?  Žmogui, kuriam po vakcinos pasireiškė viena iš tikrai retų rimtų (o kad ir nelabai rimtų...) komplikacijų, tai yra visas 100 %... Tai apie ką čia dar kalbėti .

Sunkios komplikacijos po ligos( difterija, Haemophlilus influenzae epiglotitas) ar net mirtis, tai irgi 100 proc. Kaip pasverti g.gif
Atsakyti
#126
QUOTE(delfinas @ 2005 03 06, 19:11)
Straipsniukai keli:

labai šaunus protingo mediko straipsnis apie vakcinas


Pasirodė jau ir šio straipsnio vertimas į lietuvių k., jei kas neskaitot angliškai:

Skiepytis ar nesiskiepyti?

Gita Grahame parengė Feminai.lt Vašingtono universiteto profesoriaus, širdies chirurgo Donaldo W.Millerio straipsnį apie skiepus. Jo manymu, būtina peržiūrėti privalomų skiepų sąrašą.

Daug tėvų dvejoja prieš skiepydami savo vaikus. Prieš šimtą metų infekcinės ligos buvo viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių – daugiausiai jų mirdavo nuo difterijos, tymų, skarlatinos ir kokliušo. Šiandien pirmaujančios vaikų iki 5 metų amžiaus mirties priežastys yra nelaimingi atsitikimai, apsigimimai, staigus kūdikių mirties sindromas ir vėžys. Modernioji medicina ryškų mirčių nuo infekcinių ligų sumažėjimą priskiria vakcinoms. Yra nemažai tai įrodančių tyrimų, tačiau apskritai situacija yra ne visiškai tokia, kokia pateikiama.

JAV patariamasis vakcinų komitetas prie ligų kontrolės ir prevencijos centrų, kurį sudaro 15 narių, sprendžia, kurios vakcinos turėtų būti vaikų imunizacijos kalendoriuje. Pagal šį kalendorių viena vakcina suleidžiama vaikui tik gimus – nuo hepatito B; 7 vakcinos, kai vaikui sueina 2 mėnesiai; dar 6 (įskaitant antrąsias vakcinas) 4 mėnesių; ir dar 8, kai vaikui sueina pusė metukų. Iki antrojo gimtadienio vaikas gauna 32 porcijas vakcinų, iš jų po 4 hemofilus influensa infekcijų, difterijos, stabligės ir kokliušo – visas jas kūdikis gauna pirmaisiais gyvenimo metais. Septynios vakcinos, suleistos 6 kg dviejų mėnesių kūdikiui, prilygtų 70 dozių, suleistų 60 kg suaugusiajam.

Vakcinų kalendoriuje teigiama, kad “jūsų vaikui saugios visos jo amžiui rekomenduojamos vakcinos”. Tačiau sveikatos sistemos darbuotojai nėra įrodę, jog iš tikrųjų saugu ir nekenksminga leisti tiek daug vakcinų mažiems kūdikiams. Be to, jie negali paaiškinti, kodėl vis didėjant rekomenduojamų vakcinų skaičiui, mūsų šalies vaikai gerokai dažniau serga neurologinėmis ir imuninės sistemos ligomis.

Prieš pusšimtį metų, kai šiame kalendoriuje buvo tik keturios vakcinos (difterijos, stabligės, kokliušo ir raupų), autizmas buvo faktiškai negirdėtas dalykas. Pastebėjus pirmuosius autizmo atvejus 1943m, šis negalavimas pasireikšdavo mažiau nei vienam iš 10tūkst. vaikų. Šiandien viena iš 68 amerikiečių šeimų turi vaiką su autizmo spektro sutrikimais. Kiti lengvesni vystymosi sutrikimai, kurių beveik nebuvo prieš įvedant vakcinas, taipogi siekia epidemines proporcijas. Keturi milijonai Amerikos vaikų turi dėmesio stokos hiperaktyvumo sindromą. Vienas iš šešių Amerikos vaikų šiandien klasifikuojamas kaip turintis „mokymosi problemų“.

Mūsų vaikai taipogi labai serga autoimuninėmis ligomis – pirmojo tipo diabetu, reumatiniu artritu, astma ir žarnyno ligomis. Pirmojo tipo diabeto atvejų nuo 1950 metų padidėjo septyniolika kartų. Jaunatviniu reumatiniu artritu serga 300 tūkst. Amerikos vaikų. Prieš 25 metus ši liga buvo tokia reta, kad sveikatos sistemos darbuotojai nevedė net jos statistikos. Astmos atvejų padaugėjo keturiskart, o vaikų žarnyno sutrikimai šiandien yra kur kas dažnesni nei prieš penkiasdešimt metų.

Sveikatos sistemos pareigūnai laiko vakciną saugia, jeigu neigiamos reakcijos – traukuliai, žarnyno spazmai, stiprios alerginės reakcijo – nepasireiškia iškart ją suleidus. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nėra atlikę jokių tyrimų, įvertinančių ilgalaikį jų sudaryto vakcinų kalendoriaus poveikį. Tam reikėtų atlikti išsamius tyrimus, stebint atsitiktinai surinktų vakcinuotų ir nevakcinuotų asmenų grupes. Vakcinas galima būtų laikyti saugiomis ir nesukeliančiomis chroniškų neurologinių ir imuninės sistemos ligų, jeigu abiejose grupėse šiomis ligomis susergančių vaikų skaičius būtų vienodas.

Kadangi tokių ilgalaikių tyrimų nėra atlikta, skiepų šalininkai negali teigti, kad jos yra iš tikrųjų saugios. Vienas vakcinų šalininkas, pasirodęs TV laidoje, teigė, kad „vakcinos saugesnės už vitaminus“. Tačiau jis nepaminėjo, jog pagal sužalojimų nuo vakcinų programą per 1.5 milijardo dolerių teko išmokėti šeimoms, kurių vaikai buvo sužaloti arba mirė nuo skiepų.

Daugėja įrodymų, kad vakcinos yra blogėjančios vaikų sveikatos priežastis. Jos įtariamos dėl neurologinių ir imuninės sistemos sutrikimų: jaunas vaiko organizmas pernelyg apkraunamas, suleidžiant didžiules vakcinų dozes per labai trumpą laiką. Naujausi neuroimunologijos tyrimai rodo, kad gan neprotinga leisti vakcinas jaunesniems nei dviejų metų vaikams. Per pirmuosius dvejus gyvenimo metus skiepai gali padaryti organizmui daugiau žalos nei naudos. Išimtis būtų hepatito B vakcina, jeigu kūdikio mama serga šia liga.

Palankesniame vakcinų kalendoriuje turėtų nebūti vakcinų su timerosaliu, turinčiu gyvsidabrio. O jo yra gripo vakcinose. Taipogi reikėtų vengti vakcinų su gyvais virusais. Tokios yra trivalentė MMR (raudonukės, kiaulytės, tymų), vėjaraupių ir poliomielito vakcinos. Ši taisyklė nebūtų taikoma raupų vakcinai (ten irgi yra gyvas virusas) atveju, jeigu įvyktų teroristų sukeltas raupų protrūkis.

Pagal pacientui palankesnį vakcinų kalendorių skiepijant vaikus nuo dviejų metų amžiaus, reikėtų leisti skiepus po vieną ir mažiausiai su pusės metų pertrauka, kad imuninė sistema tarp vakcinų spėtų atsigauti ir stabilizuotis.

Nėra visiškai aišku, kurios vakcinos (iš tų, kuriose nėra timerosalio ir gyvų virusų) turėtų būti tame švelnesniame kalendoriuje. Keturios svarbiausios būtų kokliušo, difterijos, stabligės (visos jos turėtų būti leidžiamos atskirai viena nuo kitos, o ne kartu kaip tai daroma dabar), bei poliomielito vakcina su inaktyvuotu (mirusiu) virusu – tokia, kuri išauginama žmonių ląstelėse, o ne beždžionių inkstų. Galbūt tiek vakcinų ir užtektų. Remiantis kai kuriais naujausiais tyrimais, patartina vengti trijų naujesnių vakcinų – hepatito B, sudėtinės pneumokoko ir hemofilus influensa (Hib).

Jūsų pediatrui toks kalendorius greičiausiai nepatiks. Būsimieji gydytojai medicinos mokyklose ir rezidentūroje mokomi, kad vaikų imunizavimas yra būtinas visuomenės sveikatai. Jie nelinkę svarstyti, kad jų dėstytojai gali būti neteisūs; taipogi jie nelinkę kritiškai vertinti oficialiuosius medicinos leidinius, kuriuose teigiama, kad vakcinos yra saugios.

1962 metais, likus metams iki skiepo įvedimo JAV buvo 482 000 susirgimo tymais atvejų. Šiandien, kai visos 50 valstijų reikalauja, jog vaikai būtų paskiepyti prieš mokyklą, susirgimų šia infekcine liga smarkiai sumažėjo: 2003 metais buvo tik 56 atvejai tarp 290 milijonų gyventojų. Vakcinų šalininkai mėgsta šį faktą išdidžiai cituoti. Mažiau žinoma, kad per šešis pirmuosius 20a. dešimtmečius mirtingumas nuo tymų sumažėjo 97.7proc. JAV 1900m. užfiksuotos 133 mirtys nuo šios ligos milijonui gyventojų, tačiau šis rodiklis nukrito iki 0.3 mirčių milijonui gyventojų 1960-aisiais. Nuo tymų šalyje mirdavo mažiau nei 100 žmonių per metus dar prieš įvedant tymų vakciną 1963m. Tas pat nutiko ir su difterija bei kokliušu.

Mirtingumas nuo šių ligų sumažėjo daugiau nei 90proc. 20 amžiaus pradžioje dar prieš įvedant visuotinį imunizavomą. To priežastys - geresnė mityba (dėl šaldytuvų ir greitesnio transportavimo švieži vaisiai ir daržovės greičiau pasiekdavo miestus), švaresnis vanduo ir pagerėjusios sanitarinės sąlygos (šiukšlių iškuopimas iš gatvių bei kanalizacija), bet ne skiepai.

Pasaulinė sveikatos organizacija skatina visuotinį imunizavimą, tačiau, žinodama šiuos faktus, teigia, jog „geriausia vakcina nuo įprastų infekcinių ligų yra tinkama mityba“. Įvedus primygtinai rekomenduojamą tymų vakciną JAV, ši liga faktiškai išnyko, užkirsdama kelią 100 mirčių per metus. Tačiau dabar vietoj to keletas tūkstančių normalaus vystymosi vaikų tampa autistais po MMR skiepo.

Žinomi medicininiai leidiniai JAV spausdina tyrimų, remiančių JAV visuotinio vakcinavimo politiką, tačiau jų autoriai paprastai būna vienaip ar kitaip susiję su skiepų gamintojais. Vartant kitus šaltinius, aptinkama neraminančių faktų apie vakcinas. Pavyzdžiui, nepriklausomi mokslininkai rado gyvą tymų virusą vaikų, po MMR skiepo tapusių autistais, stuburo skystyje. Šiais metais „Neurologijos“ leidinyje išspausdintas tyrimas teigia, kad gali būti priežastinis ryšis tarp hepatito B vakcinos ir išsėtinės sklerozės.

JAV sveikatos sistema skiria vis daugiau dėmesio kolektyviniam imunitetui, tačiau nelabai atsižvelgia į atskiro žmogaus sveikatą. Sveikatos sistemos pareigūnai pripažįsta, kad infekcinėms ligoms išnaikinti skirtos vakcinos sužalos nedidelį skaičių genetiškai silpnesnių asmenų, tačiau tai daroma bendruomenės labui. Laikoma norma tai, kad kolektyvinio imuniteto vardan bus paaukota tam tikros gyventojų dalies sveikata. Gydytojai, kurie lieka ištikimi Hipokrato priesaikai ir kelia paciento interesus aukščiau bendruomenės gerovės, laikomi atsilikusiais. Šalyje visiems taikoma uniforminė vakcinavimo politika. Jos vykdytojai beveik visuomet finansiškai susiję su skiepų gamintojais.

Tėvams turėtų būti palikta laisvė rinktis, kokia tvarka jie skiepija vaikus. Ypatingai todėl, kad sveikatos sistemos darbuotojai ir vyriausybė neprisiima atsakomybės už neigiamas vakcinų sukeltas pasekmes (išskyrus vakcinų žalos kompensavimo programą). Kita vertus, jeigu tėvai nesilaiko ligų kontrolės ir prevencijos centrų nustatyto vakcinų kalendoriaus, atideda kai kurias vakcinas arba iš viso jų visų atsisako, jie turi prisiimti atsakomybę dėl ligų, kurioms galbūt būtų užkirtusi kelią vakcina.

Štai aspektas, į kurį neatsižvelgia skiepų šalininkai: galbūt vaikiškos ligos vaidina teigiamą vaidmenį formuojantis ir bręstant asmens imunei sistemai? Kitaip tariant, ar dirbtinai užkirsdmai kelią natūralioms infekcinėms ligoms nesusilauksime labai neigiamų pasekmių?

Įgimta imuninė sistema yra pirmoji organizmo gynybinė linija. Ji žaibiškai reaguoja į svetimkūnius, tačiau neypatingtai gerai naikina virusus ir vėžines ląsteles. Įgyjama antroji imuninė sistema geriau kovoja su specifiniais virusais bei bakterijomis ir geriau šalina vėžines ląsteles. Ji subręsta vaikystėje ir turi ląstelinį bei skysčio komponentus.

Virusai, sukeliantys tymus, epideminį parotitą ir vėjaraupius palietė nesuskaičiuojamas kartas, jie buvo tarsi privaloma kiekvieno žmogaus egzistavimo dalis. Persirgus šiomis ligomis, stiprėja antroji imuninė gynybinė sistema. Mamos, persirgusios tymais, kiaulyte ir vėjaraupiais perduoda antikūnius, kurie apsaugo vaiką nuo šių ligų pirmaisiais gyvenimo metais, savo kūdikiams dar įsčiose.

Vakcinos imuninei sistemai turi kitokį poveikį nei persirgtos ligos. Jos labiau stimuliuoja skystąją, o ne ląstelinę igyjamos imuninės sistemos dalį. Pernelyg didelė skystosios dalies stimuliacija gali sukelti autoimunines ligas. Ląstelinė dalis kovoja su vėžiu. Jeigu vaikystėje ji pakankamai neišsivysto, žmogui vėliau yra didesnė tikimybė susirgti vėžiu. Pavyzdžiui, moterims, kurios vaikystėje sirgo epideminiu parotitu, mažesnė tikimybė vėliau gyvenime susirgti kiaušidžių vėžiu nei toms, kurios juo nesirgo. Galbūt faktas, kad vėžys šiandien yra viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių, yra masinio vakcinavimo pasekmė? Tiktai didelės apimties atsitiktinių subjektų tyrimai galėtų išsamiai atsakyti į šį klausimą.

Gerai maitinamas vaikas, užsikrėtęs tymais, sklandžiai pasveiksta nuo šios infekcijos (su nedidelėmis išimtimis). Prieš pusšimtį metų beveik visi JAV vaikai sirgdavo tymais. Persirgus jais įgyjamas imunitetas šiai ligai visam gyvenimui. Vakcinos saugo laikinai. Suaugusieji, kurie užsikrečia tymais pasibaigus vakcinos poveikiui, turi didesnę tikimybę sulaukti neurologinių, sėklidžių ir kiaušidžių komplikacijų. Raudonukė yra nepavojinga liga vaikystėje, tačiau jei ja suserga nėščia moteris, gali būti vaisiaus apsigimimų. Galbūt geriau leisti vaikams persirgti tymais ir taip sustiprinti bei subrandinti antrąją imuninę sistemą, nes komplikacijos nuo šios ligos yra minimalios, nei vakcinuoti juos nuo ligos, ypač atsižvelgiant į skiepų riziką.

Kokliušas ir difterija yra gerokai pavojingesnės. Kokliušu vaikai gali rimtai sirgti per mėnesį laiko. Poliomielito pasekmės kai kuriems asmenims gali būti itin skaudžios... Niekam nelinkėčiau susirgti stablige... Palankesnis vakcinų kalendorius numato vakcinas nuo šių ligų.

Kokį vakcinavimo kalendorių bepasirinktų, mamos turėtų krūtimi maitinti kūdikius kiek įmanoma ilgiau – metus ir daugiau. Jeigu dėl vienos ar kitos priežasties tai nedaroma, mišinėlį patarčiau papildyti Omega 3 sočiosiomis rūgštimis.

Apibendrindamas rekomenduočiau tokį vakcinų kalendorių:

Jokių vakcinų iki dviejų metų amžiaus.
Jokių vakcinų su timerosaliu.
Jokių vakcinų su gyvais virusais (išskyrus raupus terorizmo atveju).

Po antrojo gimtadienio galima leisti šias vakcinas – po vieną vienu sykiu ir su šešių mėnesių pertraukomis:

Kokliušo (aceliulinė, valyta);
Difterijos;
Stabligės;
Poliomielito (inaktyvuota vakcina, išauginta žmogaus ląstelėse).

Iš
http://www.femina.lt..._id=33&n_id=277

Atsakyti
#127
"Ūkininko patarėjas" šį straipsnį išspausdino taip pat. Tik gaila straipsnis nemoksliškas dėl to keliantis abejonių. Norėtusi rast išties rimtų pripažintų straipsniųar įrodymų apie MMR ir autizmo ryši, nes šiame forume nurodyti psl. irgi stokoja rimto moksliško pagrindimo.
Atsakyti
#128
QUOTE(uups @ 2005 03 31, 20:17)
Patologui: rekomenduoju paskaityt pora straipsniu:
http://www.annalsnya...ract/1005/1/404
http://www.ncbi.nlm....t_uids=12482192
butu idomu isgirst nuomone ax.gif


bet jau sitie tai yra tikrai turi rimta "mokslishka pagrinda". "Autoimmunity" ar "Annals of the New York Academy of Sciences" moksliniai zurnalai tikrai nespausdins zemo lygio ar susikompromitavusiu grupiu moksliniu straipsniu, cia ne koks 'Mokslas ir gyvenimas" ar "Ukininko patarejas".
O MMR ir autizmo ryshys po siai dienai nera irodytas. Vienintelis, ka sugebejo irodyt yra diabetas. Kitu teks paluketi tongue.gif
Atsakyti
#129
QUOTE(*Drambliukas* @ 2005 04 05, 06:24)
"Ūkininko patarėjas" šį straipsnį išspausdino taip pat. Tik gaila straipsnis nemoksliškas dėl to keliantis abejonių. Norėtusi rast išties rimtų pripažintų straipsniųar įrodymų apie MMR ir autizmo ryši, nes šiame forume nurodyti psl. irgi stokoja rimto moksliško pagrindimo.


Nu įtariu, kad eiliniam skaitytojui (ne mokslininkui tongue.gif) prieinamiau yra žmogiška kalba parašyti dalykai, net jeigu jie yra apie moksliškus reikalus rolleyes.gif. O gal Tu žinai rimtų moksliškų įrodymų, kad vakcinos nėra žalingos? Arba yra naudingos? Gal nuo jų ir reikėtų pradėti? g.gif
Atsakyti
#130
Sveiki! rolleyes.gif Tiems kas skaito rusu kalba http://www.homeoint.org/kotok/
Kol kas turim tik GM padarytus skiepus. O kaip bus toliau pamatysim. Bet kol maitinu pati, apie skiepus negalvoju. Kam idomu gali dar straipsniu rusu kalba ideti.

user posted image
Atsakyti
#131
Delfine, tikrai nežinau. Tavo postas nuskambėjo man kažkaip labai priešiškai, pasijutau nesmagiai, nes supratau, kad palaikei mane skiepų šalininke, o yra priešingai. Tiesiog visada tikiu ta informacija kuri moksliškai yra įrodoma. Beto turiu anytą medikę ir baisia skiepų šalininkę. Būtent dėl to ir ieškau kuo daugiau įvairios informacijos apie skiepus. Savo vaika pradėjau skiepyti tik nuo dvieju metuku, nes jis alergiškas, kaip tik šiandien gausime antra KDS doze (valytą), labai bijau reakciju.
Nors labiausiai mane domina MMR vakcina, ir tai kad ji skatina autoimunines ligas, pav kaip astma. Kolkas vaikui nepastebiu jokiu astmos pozymių, nors atopinis dermatitas buvo labai sunkios formos. Todėl nuo MMR skiepo norėčiau susilaikyti bent iki mokyklos, o vėliau žiūrėsim.
Beje, dar vienas klausimas dėl MMR. Vaikai Lietuvoje skiepijami 15 mėn ir pakartotinai 12 metu. Po antros dozės susiformuoja imunitetas visam gyvenimui (bent taip sako medikai). O jei aš vaiką skiepysiu tik 12 metų (jam nepersirgus natūraliai) po kiek laiko vėl reikės jam skiepytis.
Ir dar klausimas, jei iki 12 metu neskiepytas (arba net paskiepytas) vaikas susirgs pav kiaulyte tik, o raudoniuke ir tymais nesirgs, tai kaip tada su skiepais 12 metų? Kiek žinau Lietuvoje nėra vienvalenčių vakcinų.
Atsakyti
#132
Delfine, gal padėtum išversti kas tai yra IA-2A , GADA ?
Atsakyti