Valgių simbolika
Pagrindiniai Kūčių valgiai turi ir simbolinę prasmę. Dauguma jų kilę iš biblinių siužetų ir senosios liaudies pasaulėjautos. Tačiau valgių, ir tai tik vieno kito, simbolika težinoma labai mažai daliai gyventojų.
1. Obuoliai simbolizuoja Rojaus medį, Adomo ir Ievos išvarymą iš Rojaus, nuodėmės atėjimą į pasaulį (Marijampolės, Pasvalio, Prienų, Rokiškio, Vilkaviškio raj.). Todėl kai kur po paplotėlio valgomas obuolys (Pasvalio, Vilkaviškio raj.).
2. Žirneliai, kaip ir obuoliai, simbolizuoja pirmųjų žmonių išvarymą iš Rojaus, Adomo ašaras (Prienų, Rokiškio raj.). Todėl kai kas po paplotėlio valgo žirnius (Prienų raj., Skriaudžiai). Žirniai taip pat vadinti Marijos ar žmonių ašaromis (Rokiškio raj., Panemunėlio apylinkė). Ignaliečiai juos valgydavo, kad kitais metais nebūtų ašarų.
3. Kviečiai. Žinomi du aiškinimai:
a) kviečiai skalsos simbolis. Valgomi, kad visus metus būtų duonos (Kėdainių raj., Josvainiai) ir kad javai laukuose derėtų. Kviečiai nuo Kristaus laikų buvusi kasdienė žmonių duona. Kristus sakęs: Dalinkitės kviečio grūdu, valgykit, (Kupiškis);
kviečiai siejami su legenda, kaip Erodas norėjo nužudyti kūdikėlį Jėzų. Marija kūdikėlį paslėpusi sterblėje. Kai Erodo kareivis paprašęs parodyti, ką ten turi, ji atskleidusi: užuot pamatę kūdikėlį, kareiviai pamatė kviečius (Jurbarko raj., Žindaičių apylinkė; Plungė).
4. Grūdų mišinys. Žinomi keturi aiškinimai:
a) žirniai, pupos, kviečiai, avižos simbolizuoja derlingus metus, gerą praėjusių ir ateinančių metų derlių. Būtinai reikia jų valgyti, kad kitais metais javai derėtų (Klaipėdos raj., Veiviržėnų apylinkė; Biržų raj., Saločių apylinkė);
kai Adomą ir Ievą išvarė iš Rojaus, jie, nusitrynę akuotus, valgė miežius. Todėl per Kūčias valgomi miežiai ir kviečiai (Utenos raj., Tauragnų apylinkė);
c) Juozapas ir Marija, eidami užsirašyti, nešėsi greit negendančio maisto žirnių, pupų ir kviečių (Plungė);
d) kviečiai, žirniai, pupos simbolizuoja Marijos ašaras (Klaipėdos raj., Gargždai).
5. Medus šviesos ir sveikatos simbolis.
6. Prėskučiai. Žinomi trys paaiškinimai: a) tai paskutinės vakarienės duona, simbolizuoja agapę meilės vakarienę;
į juos pirmaisiais krikščionybės amžiais buvo panašūs komunikatai; c) prėskutis vaizduoja duonos kepaliuką protėvių vėlėms vaišinti (Ignalinos raj.).
7. Žuvis ir silkė yra pasninko valgis: a) primena apaštalus, kurie buvo žvejai;
primena Dievo stebuklą prie Samareto Simono tinklų pripildymą, minios žmonių pamaitinimą dviem žuvimis ir penkiais kepaliukais duonos; c) žuvies galva simbolizuojanti Kristaus kankinimo įrankius (Zarasų raj.m Antazavės apylinkė).
8. Spanguolės apsaugančios nuo priešų, kad nesugautų ir nesutrintų (Ignalinos raj.).
9. Duona ir pyragas yra stiprybės, proto, susivaldymo, ištikimybės, gerumo, nuolankumo simbolis (Klaipėdos raj., Veiviržė
Teisingai atkartoti senąsias Kūčių vakarienės tradicijas yra tikrai sudėtinga, tačiau, prisimindami savo senelių ar tėvų pagarbą šiai svarbiai metų šventei, stengiamės nors kiek prie jų priartėti.
Visa, kas vyksta Kūčių vakarą turi savo prasmę ir paslaptį susirinkusiųjų prie stalo dvasinis susitelkimas, pagarba vienas kitam, taip pat Kūčių valgiai ir jų valgymas.
Lietuvoje priskaičiuojama daugiau kaip
100 Kūčių stalo valgių.Kiekviena šeima turi savas Kūčių vakarienės bendravimo ir valgymo tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą, dažniausiai būdingas konkrečiai Lietuvos vietovei, kuriai atstovauja visa šeima arba atskiri jos nariai.
Kuciu stalui netinka joks maistas kuris yra is tvartelio.
cia siaip bendram issilavinimui