Skyrybos ir bažnyčia

Ačiū, brangute, labai už patarimus ir palaikymą. Jūsų visų istorijas paskaičius aš tikrai pasiryžau bent pabandyti kreiptis dėl anuliavimo, nes neseniai parašiau laiškelį Karbynės minėtu adresu (Kauno arkivyskupui, jei neklystu), trumpai paminėdama savo vedybinio gyvenimo istoriją (tuo momentu man buvo svarbu ar galiu būti krikšto mama) ir jis atsakė teigiamai, o tuo pačiu pabrėžė, kad tikrai yra galimybė anuliavimui
Dabar jaučiuosi žymiai tvirčiau ir turiu vilčių...
Ačiū visoms

Sveikinu

Isduok paslapti: kokia forma tau buvo pranesta apie santuokos anuliavima? Skambutis? Laiskas? Pati kreipeisi?

Ir as laukiu tokiu paciu ziniu ir nezinau, kokio "Kaledu senelio" laukti

Man buvo pranešta skambučiu, kad yra atsakymas į mano ieškinį. Pats dekretas dėl santuokos anuliavimo buvo įteiktas į rankas vyskupo, dalyvaujant keliems kunigams teisininkams, žodžiu, momentas oficialus ir iškilmingas Paskelbimo negaliojančia faktas buvo garsiai perskaitytas, kaip ir visada teismo sprendimai perskaitomi. Žodžiu, ne šiaip kokia slaptybė , o normaliai ir aiškiai...
Minerva, jei seniai lauki to atsakymo, tai paskambink į teismą ir pasiklausk, kaip ir kokioje stadijoje ta byla.
Tai tiek

Kaip įdomu, kad yra likimo draugių, o aš jau įsivaizdavau, kad esu viena vienužė, išdrįsusi anuliuoti bažnytinę santuoką. Tai tikiuosi patarimų kitu rūpinčiu klausimu. Bažnytinė santuoka pripažinta negaliojančia, oficialios skyrybos įvykusios seniausiai, kai sūnui buvo 2 mėn. (dabar -11 metų). "tetukas" sunų mate porą kartų, nerėmė ir nesidomėjo jo gyvenimu. Berniukas tėvu vadina kitą vyrą, su kuriuo vedę 7 metai, kuris jį išlaiko, auklėja ir rūpinasi. Brangiosios, gal žinot būdų, kaip dabartinis mano vyras galėto isisūnyti berniuką? Kad visa šeima turetų vieną pavardę, kad ir tėvas ir sūnus turėtų jiems priklausančias teise ir privilegijas.

Kiek žinau (nors tikrai neesu specialistė), tokiu atveju turi būti arba atimtos tėvystės teisės Tavo exvyrui arba jis pats jų atsisakęs ir sutinkantis, kad jo sūnų įsisūnytų kitas vyras.
Mano vienos pažįstamos vyras "nusipirko" iš degradavusio "tėtuko" teises (sumokėjo jam (nes taip tas "tėtis" reikalavo), kad atsisakytų sūnaus). Dabar tai labai graži ir laiminga šeima.
Aš to nesiekiu, nes nors sūnus ir nepageidauja matyti tėvo, jo niekada nemini, o ir jis po skyrybų jo nė karto per 5m. neaplankė sūnaus ir iš vis nežinau kur yra, neatmetu galimybės, kad užaugęs sūnus gali norėti su tėvu bendrauti. Aišku, tai galėtų daryti ir įsūnytas kito vyro , bet šiuo metu aš tiesiog išsikovojau "neterminuotą tėvo valdžios apribojimą" - tai labai panašu į tėvystės teisių atėmimą, nors ne tas pats. Šiuo atveju, jei tėvas ir pasirodytų ir pareikštų teises į sūnų, tik aš spręsčiau kiek jis gali jį matyti, kur, kaip turi auklėti ir pan.
Bet va, nepasidomėjau, ar šiuo atveju galėtų kitas vyras mano vaiką įsisūnyti Manyčiau, kad vis dėl to ne
Patarčiau kreiptis į teisininkus. Šiaip pažįstu vieną advokatę, kuri būtent moterims tokiais klausimais (skyrybos, tėvo teisių apribojimas ir pan.) padeda, bet čia Vilniuje. Jei norėtum, galėčiau duoti koordinates (į AŽ)

DEKUI!

Jeigu ne paslaptis, kiek laiko truko santuokos anuliavimo procesas?

Advokatės koord. parašysiu į AŽ, o plačiau apie neterminuotą tėvo valdžios apribojimą galiu ir čia, gal dar kam bus įdomu. Apie tokį dalyką man papasakojo viena VTAT darbuotoja, kuomet po skyrybų teko ten vaikščioti, norint išsivežti vaiką į užsienį. Aš skyriausi 2000 m., o tuo metu dar nebuvo skyrybų metu nustatoma vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu atveju juk norint išvykti į užsienį su vaiku reikia gauti tėvo sutikimą arba (tėvui nežinia kur esant, kaip mūsų atveju) gauti leidimą iš VTAT. Žodžiu man pasiūlė teismo keliu nusistatyt vaiko gyvenamą vietą su manim i tuomet tiesiog ant sienos parodai tą teismo sprendimą (o jo kopiją palieki pareigūnams) ir daugiau nereikia jokių lakstymų po VTAT ar tėvo ieškojimo. Kuomet kreipiausi į advokatę, ji, išklausiusi visą mano vedybinio gyvenimo istoriją pasiūlė tuo pačiu ir prašyti neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Tam buvo visos prielaidos, kurias jau anksčiau minėjau, be to, skiriantis buvo pripažinta vyro kaltė. Teismas nebuvo malonus, nes dabar labai žiūrima ir tėvo teisių, tai per pirmą posėdį dar nebuvo sprendimo. Kadangi teismas nežinojo, kur šiuo metu gyvena mano exvyras, teko apie posėdį paskelbti per spaudą (du leidinius) ir juos atnešti teisėjui, pakviesti liudininkus (tai buvo mūsų bendra draugė, tėvai), kurie galėtų paliudyti, kad tėvas net santuokos metu nesirūpino vaiku, turėjo problemų su alkoholiu. Tiesa, teisme jų neprireikė, nes teismas gavo dokumentus iš gydymo įstaigų, dėl teistumo (pasirodo, buvo ir toks dalykas )
Teisėjas buvo pareikalavęs ir vaiko liudijimo. Dėl to aš labai jaudinausi, bet sūnus buvo apklaustas labai korektiškai ir tik apie tai kada paskutinį kartą matė tėvelį ar jis atvažiuoja, ar skambina ir pan.
Labai daug čia prirašiau, bet reziume: teismas nusprendė apriboti tėvo valdžią , ne atimti teises, nes tėvas yra tėvas, gal vieną dieną atsipeikės ir grįš į doros kelią, imsis rūpintis vaiku (kuo aš labai giliai abejoju, jį pažindama) Ilgokas tas vargas buvo, nelabai sunku tuos popierėlius surankioti, bet nelengva psichologiškai teisme prie svetimų žmonių viską pasakoti ir aiškintis kam tau to reikia.
Dar paminėsiu, kad teisme dalyvauja ir VTAT atstovai, kurie atstovauja vaiko interesus, jie prieš teismą atvyksta ir į namus pažiūrėti vaiko gyvenimo sąlygų, paklausia apie pajamas.

lygiai metus

Manosios trunka jau daugiau nei 2 metus ir dar pabaigos nesimato

Reikia skambinti, skambinti, skambinti, teirautis, teirautis, teirautis. Ir prasyti, kad pakeltu byla, paziuretu, vienu zodziu, rodyti iniciatyva

Man sakė, kad turiu surasti liudininkus. Brangute, ar gali tie liudininkai būti, pvz., mano tėvai? Gal jie netinka, nes gali būti šališki ar pan.?
Ir ar santuokos anuliavimui būtina surasti vyrą, nes aš neįsivaizduoju kur jis yra, ar reikia kažkaip paskelbti per spaudą (kaip šiaip teisme daroma)?