Skyrybos ir bažnyčia

Nemanau, kad kas nors tuokiasi tam kad paskui issiskirtu , tuo metu tas zmogus atrodo TAS, bet gyvenime kartais viskas pakrypsta ne taip kaip tiketasi ir laukta

Jeigu žmogus nepatyrė skyrybų ir gyvena laimingoje šeimoje - labai lengva kaltinti...
Jau įpratau nereaguoti į laimingųjų kritiką mano atžvilgiu.

Reikėtų prisiimti daugiau atsakomybės už savo veiksmus ir labiau apgalvoti tokius svarbius sprendimus. bet kažkodėl dauguma galvoja, kad nieko čia tokio. kartą nepavyko - kitą pavyks, arba dar kitą. ir per tv kiša tokias istorija - personažė išsiskyrusi (buvau jauna durna) ir t.t.
gal kitas ir pasakys - bet tik apsiženijus pamačiau kad jis geria (anksčiau buvo visai smagu vakarėliai su išgėrimais, bet kai kasdienybė tokia pasidaro tai ir smagumai dingsta) ar kad jis neatsakingas, ar kojines mėto. bet dauguma gi jau gyvena kartu iki vestuvių, viską apsižiūrėję ir išsibandę, bet pagyvenę santuokoje - po metų ar kelių kažkodėl vistiek išsiskiria. arba jei žmogus pradeda gerti gyvendamas su tavim santuokoje - na ką čia komentuoti. abu žmonės turi dėti daug pastangų, kad gyventi kartu. vaikams manau vistiek yra didelė trauma skirybos. ir atmetu iš anksto tokią nuomonę - geriau išsiskirti, negu matytų vaikai besibarančius tėvus. ne, geriau gyventi ir nesibarti taip, kaip nenorėtum kad tavo vaikai matytų.


Na nėra ta mano santuoka rožinė ir visko buvo. irgi buvo minčių skirtis, bet susigyvenau su viskuo. bet mus iki šiol vienija bendri prioritetai. jam šeima svarbu, ir man svarbu. kaip galima sūnų ir tėvą išskirti? kaip galima iš tėvo atimti dukrą, kurią jis dievina kaip princesę?
Negi taip sunku renkantis vyrą išsirinkti tokį, kuriam po penkių metų butelis netaps svarbesnis už tave ir tavo vaikus (netaikau konkrečiai tau to, Jolantuke, nes net neskaičiau visos tavo istorijos).
o jei jau atsitiko taip, kad jūs suklydote pasirinkdami, kam reikia apsimesti, kad to nebuvo, kad kalta tik aplinka? prisiimkite atsakomybę - taip, aš prieš dievą pažadėjau, bet neištesėjau, todėl esu kalta. ir ko dabar temptis kitą vyrą į tą bažnyčią?

Tai jei nera meiles, siltu santykiu tarp vyro ir zmonos, liko uzgniauzti pykciai ir vaidinimas grazios seimos pries kitus??? Pagal tave reiktu gyventi kartu? Keistas poziuris. Gal tu knygu pasiskaityk apie zmoniu santykius .

tai ko su tokiu blogu ženijaisi? juk niek nevertė, o jei šeimos kurimo pagrindas buvo tik toks kad lovoj gera, ta ką aš žinau. gal pačiai reikėjo pasiskaityt knygų prieš ženijantis?

As cia ne paie save
O lova tai labai svarbus dalykas, nebent moteris frigidiska ar kaip ten

1. Vėlgi pasikartoju - labai lengva teisti. Tikriausiai tavęs nėra vyras sumušęs iki mėlynumo, nėra 9-tą mėnesį nėščios smaugęs vidury nakties ir reikalavęs pinigų lošimui (kuriuos buvai gavusi gatvėje rinkdama butelius, nes kitų pajamų tavo šeima neturi), tikriausiai tavo 2 metų vaikui naktį neteko nubusti nuo daužomos motinos dejonių ir matyti kaip tėvas ją smaugia...
Atleisk, bet labai skaudžiai ir net ironiškai skamba "gyventi ir nesibarti". Aš nesibariau kiek tik galėjau, o kuo pavirtau? Šiukšle, su kuria galima daryti ką tiktai nori... Jau 5 metai po skyrybų, o aš vis dar negaliu atgauti savigarbos, pasitikėjimo savimi, negaliu patikėti, kad net paprasčiausią darbą mokėčiau gerai padaryti...
Va dėl tokių moralizavimų ir kenčia moteriškės smurtą kone kas antroje šeimoje (tiek inteligentų, tiek alkoholikų).
Kita pusė - "nereikėjo tokio rinktis"... Vat gyvenau sąžiningai pagal Bažnyčios mokymą "iki vestuvių draugystė ir viskas". Užtat po vestuvių ir pamačiau visą teisybę... O kiek tokių yra... Tikriausiai nesi mačiu ir patyrus kaip vyrai gražiai moka vilioti ir atrodyti patys pačiausi, kol užmauna žiedą - tada staiga pavirsta tikru savimi ir ne iš pačios gražiausios pusės...
2. Iš tiesų nekalbu apie tai kad dabar reiktų ieškotis kito vyro ir jį vėl tempti prie altoriaus... Atsikandau šio "malonumo" auščiau pakaušio - visam gyvenimui. O apie Bažnytines skyrybas aiškinuosi dėl to, kad realiai jaučiu, jog ši jaunystės klaida yra mano gyvenimo stabdis. Negaliu nė pagalvoti apie jo pavardę. O ką jau kalbėti apie tai, kad mane tą pavarde kas pavadintų!!! Dvasiniai saitai yra stipresni nei štampas pase. Žinau, kad Dievas mato ir gydo širdis. Tik Jo sprendimas bus ir Bažnytiniame teisme.
Kiekviena žiūrime iš savo varpinės ir kiekviena esame savotiškai teisi.

Kaip jus nusikalbat... Linkiu, kad lazda neatsisuktu pries jus...

Kazi ko cia IDAVA isvis lenda i skyrybu tema ?

Gerbiama Idava, galima paklausti, ką jūs veikiate temoje "Vaiką auginu viena"? Juk turite nuostabią šeimą, vyras jums padeda esate teisuolė visose gyvenimo situacijose... Ar atėjote čia savo pagiežos išlieti???
Paskaitykite šios temos viršuje žalią administratorės užrašą, ypač 2 punktą.

Bet tai jūs dabar visos supuolėt ir šnekat kad vo gerai kad tau taip neatsitiko, ar to nepatyrei ir nežinai ką tai reiškia. betgi jūs pačios tekėjote už tokių savo vyrų ir dargi bažnyčioje! o kad aš rinkausi apdairiau, tai pasidariau tokia, kad negaliu reikšt savo nuomonės? gi ne aš jums pakišau tokius vyrus, o ir ne jūs man suradote manąjį. čia kiekvienos mūsų laisvas pasirinkimas. nesakau kad turi gyventi smurte jei jau pasirinkai smurtaujantį vyrą, bet nereikia ir nusimesti atsakomybės kad "aš nekalta, kad tokį susiradau".
Papildyta:

o ką čia ne viešas forumas?


kur čia įžeidimas, jei pasakiau kad nėra ko eit su pirmu pasitaikiusiu į bažnyčią? ar čia ne tiesa?

Papasakok kaip apdairiai rinkaisi vyra ? Gal kuriai nors tavo rinkimasis bus kaip pamokymas kaip vyra rinktis. Butu vat kazkokia nauda is sios diskusijos.
Ir tikrai neina cia visos su belekuo i baznycia, kaip tau atrodo