QUOTE(Butaforija @ 2007 05 30, 16:45)
O as gailiuosi, kad prisekiau "amzina meile, pagarba ir tt." pries Dieva
aisku apie anuliavima ir kalbos negali buti, nebent iki to laiko kol nebuvau nescia
O as manau, kad sitaip nereikia, man negaila nieko kas buvo, kas bus, jei visi gailesime praejusio, busime amzinai nepatenkinti, nes gyvenimas - ne pasaka, kuria mama seke pries miega
, net nepastebime kaip dabartis ar net ateitis virsta praeitim, kurios staiga norime atsisakyti, bet tai yra musu gyvenimas, musu praeitis, nesvarbu kokia. Juk kazkada su meile zvelgei i ta vyra, krutineje truko oro, o zengdama i baznycia tarsi pakylai, netilpo rodos laime... grazu buvo, staiga viskas baogesi, o po to ateina diena, kai pradedame viska neigti kaip mazi vaikai. Neatsisakau praeities, ji juk mano praeitis, o kitos santuokos laime priklauso tikrai ne nuo to ar ivyko baznycioje, o nuo musu, nuo musu noro ir pastangu.