Dekui kad atsakei! Vadinasi pas mane ne nervinis sutrikimas visai, tiesa sakant visai ir nepanasu, nes tas pilvo skausmas dabar jau nei diena nei nakti nepraeina bet dar toks kad vaistu nuo skausmo nereik gerti. Tik jau trecia diena geriu meskauogiu arbata, pradzioje jis lyg nuslopo, bet ir pakito - dabar jauciu jau daugiau kaip nuolatini spaudima daugiau kaires kiausides srityje, kuris plinta ir i slapimo kanala, iseinamaja anga, nueina i kluba astrus diegliai karts nuo karto, ir net i slauni, visa koja
Esu uzrasyta pilvo ultragarsui tik ketvirtadieni, bet nesu tikra ar man viska paziures ka reikia nes daktarai cia dirba grieztai pagal instrukcijas ir daro tik tai kas buvo is anksto prasyta, nieko daugiau, jei nori ka daugiau - uzsiregistruok is naujo. Be to tie kas daro kokius tyrimus ar nuotraukas neturi teises sakyti tau atsakyma, vel registruokis pas savo gydytoja (kas trunka vel kokia savaite) ir tada suzinosi.
Cia ne i tema bet nesusilaikau nepasakius kad medicinos aptarnavimas JAV tai tiesiog tobula pinigu traukimo masina. Visu cia nuomone siaubinga apie ja ir gydytojus. Pirma ir paskutini karta kai buvau pas savo gydytoja, ji pasakius kad ateis prie labaratorijos kur turiu jos laukti, grynu gryniausiai pabego, nes sesute man tiesiog pasake kad as jos siandien jau nebepamatysiu, liko neatsakyti eile labai svarbiu klausimu, neisrasyti vaistai, su manim buvo vyras ir sake kad turi tam tikru simptomu kas tiketina kad liga jau nebe vien mano ( o ji - seimos gydytoja) - viskas nesvarbu, svarbiausia kad ji jau gali pasiimti pinigus uz mano apsilankyma, o as matyt isnaudojau man skirtas minutes, ir viskas.
As anksciau nesurisau to i viena bet man jau virs savaites eina ir rudos gleivetos isskyros kuriu atsiranda kiekviena karta kai nusivalau po ... Tai dabar jau ryskeja vaizdas kad cia gal ir ne slapimo pusle... Pasiskaitinejau forumo gydytojos atsakymus, tai su panasiais simptomais nesciosios kreipiasi... nebezinau nei ka galvoti, gal ir koks pastojimas nevietoj gali buti...
Ta slapimo kanaliuko isejima jauciu nuolat, jis yra issipletes, o kai vakar atsiguliau miegoti tai toks jausmas lyg kas ji dar labiau temptu is vidaus... tai cia jau nei ka ziuret ar panasiai nereikia, nes jei nejauti to tai ir neverta ieskoti dar daugiau "ligu". Ir as tiesiog stengiuosi i tai nebekreipti demesio. Tai tu jokio patinimo aciu Dievui ir neturi visai, nes normaliomis salygomis gi tas kanaliuko isejimas vos matomas, toks jis maziukas.
Na ir dar norejau prideti tau toki patarima is savo praktikos. As , rodos karta turejau toki sutrikima kaip nervinis noras begti i tuoleta. Man buvo tada gal 12 metu, su tevais vaziavom i Talina. Nusimate ilgos dienos bevaikstant po miesta, kur tikrai visai nezinai kur reiks ta reikala atlikti. Tai ka tu manai, as taip ant to uzsiciklinau, kad galima sakyti kad mes tik ir begiojom visa laika tuoleto ieskodami. Ir galva guldau koks didelis tas noras man budavo is tos baimes kad neturesiu kur padaryt, o kai nueidavau tai keli lasai teisbegdavo. Laime, tai buvo tik Taline, o veliau pastebejau kad jei logiskai pagalvoju kad tikrai netureciau labai noreti i tuoleta ir pasakau kad tai tik isikalbejimas, tai pastebiu kad noret nustojau. Ar tau jau sake kad turetum kuo maziau i tai kreipti demesi, reikia nustoti sekti savo vidiniu zvilgsniu savo potyrius, ar jau nori ar ne. Ar pastebejai kad kai tavo demesys pilnai uzimtas kazkuo kitu, sio noro nejauti arba jis netgi isnyksta, nors dar pries tai rodes, kad nori. Man geriausias vaistas nuo blogu minciu - knyga ar siaip koks labai megiamas uzsiemimas. Turejau netgi savo "terapine" knyga (anglu jumoro) tokie juokeliai ten - mane versdavo is koto, tai nezinau kiek kartu ja esu taip perskaicius po gabaliuka