
Ragnez, bausmės, vienokios ar kitokios, mus lydi visą gyvenimą. Taip yra. Bausmė buvo ir bus. Neisivaizduoju kaip galima užauginti vaiką be bausmių (atrodo kaip žiauriai skamba ane), aišku, gal ir galima, bet koks jis užaugs neaišku. Viena įsitikinau, kad žmonės kurie kalba panašiai kaip tu iš šono atrodo labai fainai, kad net pati pasijauti, kad oi kaip reikėtų pavyzdį imti,kaip gražiai su vaikais elgiasi,kaip jiems pavyksta be bausmių, tačiau užtenka susidurti su jų vaikais, ir nuomonė pasikeičia. Tą įsitikinau ne kartą. Kad ir sūnaus klasioko mama, typ top kalba kaip tu, bet jos vaiką jau pašalino iš mokyklos, per susirinkimus vien gynybinė reakcija, kad bausti negalima, kad kiti kalti, auklėti reikia tik labai gražiai, kad su vaiku tik kalbėti, o bausti jokiu būdu.
Ir daug kitų pavyzdžių.

QUOTE(Skiautelė @ 2010 10 07, 13:50)
Bausmė nerodo nemeilės.Bausmė padeda vaikui suvokti leistinumo ribas.Socialėti.
"muša- vadinasi myli", taip išeina, ane?
Ir dar, taip išeina, kad vaikas/žmogus gerą elgesį renkasi skatinamas bausmės baimės, o ne todėl, kad suvokia ir apsisprendžia ar pasirenka būti geru ir elgtis išlaikant visuotinai priimtinas elgesio ribas.
QUOTE(juraga @ 2010 10 08, 13:15)
O jūs bausmę vaikui tik kaip mušimą suprantate?

QUOTE(Aimeja @ 2010 10 08, 14:21)
O labai didelis skirtumas?
o as is savo vaikystes/paauglystes prisimenu ,kaip man mama savo moralais smegenis " isknisdavo"
.. tuomet atrode , kad geriau jau i kaili ikrestu negu sitaip


QUOTE
O labai didelis skirtumas?
jeigu bausmė -- kerštas, ta prasme, "tu mane sunervinai, tai dabar atkentėsi", tai tada mušimas nuo nemušimo mažai kuo skiriasi. tada tėvams baisią neviltį sukelia, jei vaikas "neliūdi ir net neverkia" (citata iš kažkurios tai temos).
gal mušimas netgi mažiau baisu nei kad pvz. nešventimas gimtadienio (mano vieną klasioką yra taip nubaudę už blogą pažymį).

QUOTE(juraga @ 2010 10 08, 12:15)
"muša- vadinasi myli", taip išeina, ane?
Ir dar, taip išeina, kad vaikas/žmogus gerą elgesį renkasi skatinamas bausmės baimės, o ne todėl, kad suvokia ir apsisprendžia ar pasirenka būti geru ir elgtis išlaikant visuotinai priimtinas elgesio ribas.
Ir dar, taip išeina, kad vaikas/žmogus gerą elgesį renkasi skatinamas bausmės baimės, o ne todėl, kad suvokia ir apsisprendžia ar pasirenka būti geru ir elgtis išlaikant visuotinai priimtinas elgesio ribas.
kiekvienas galvoja pagal savo sugedimo laipsnį

o kadangi kalbame ne apie recidivystus,o apie vaikus,tai mes,tėvai,ir esam tam,kad išmokytume išlaikyti tas ribas,nes vaikai tikrai negimsta jas jau pasirinkę ir suvokę
Papildyta:
QUOTE(diana34 @ 2010 10 08, 21:35)
o as is savo vaikystes/paauglystes prisimenu ,kaip man mama savo moralais smegenis " isknisdavo"
.. tuomet atrode , kad geriau jau i kaili ikrestu negu sitaip 


taigi...
labai bijojau mušimo,bet po 4-6 val moralų galvodavau,kad jau geriau būtų užplojus ir palikus ramybėj
QUOTE(Skiautelė @ 2010 10 16, 23:37)
o kadangi kalbame ne apie recidivystus,o apie vaikus,tai mes,tėvai,ir esam tam,kad išmokytume išlaikyti tas ribas,nes vaikai tikrai negimsta jas jau pasirinkę ir suvokę
Kad padėtume suvokti.
Artimus rysius su vaiku galima islaikyti, tik suprantant vaiko norus,jo gerus ir blogus poelgius,kalbantis ir sprendziant iskilusias problemas
Lemia manau tris pagrindiniai dalykai:
-meile
-siluma
-demesys.
-meile
-siluma
-demesys.
reikia buti draugu savo vaikui ,ir niekad nereikes nei moralizuoti ,nei pykti
as augau kaip dauguma jusu,daugiau girdedavau priekaitu ir moralu ,negu kad apkabintu ir pasakytu myliu,nors as mama ir suprantu ,liko nasle su 3 vaikais ,ji viena turejo rupintis kad mes butume apsirenge pavalge ,mama matydavom praktiskai kas antra savaite,nes kai dirbdavo po pietu ,tai matydavau tik ryte kai mus i mokykla isleisdavo ,gryze jos jau nerasdavome ,o kai gryzdavo mes jau miegodavom,visas bendravimas budavo savaitgaliais
todel as savo vaikams drauge,na taip susikloste aplinkybes kad as 6 metai nedirbu ,ir visa savo demesi galiu skirti vaikams,dukra jau studente ,bet mes vis dar drauges,niekad nepuoliau i krastutinumus del prastesnio pazymio ,ar nevietoje padeto daikto,argi tame laime
,jei vaika baudi juk paciai sirele skauda ,kad vaikui liudna
tikiuosi ir su suneliu pavyks islaikyti draugyste

as augau kaip dauguma jusu,daugiau girdedavau priekaitu ir moralu ,negu kad apkabintu ir pasakytu myliu,nors as mama ir suprantu ,liko nasle su 3 vaikais ,ji viena turejo rupintis kad mes butume apsirenge pavalge ,mama matydavom praktiskai kas antra savaite,nes kai dirbdavo po pietu ,tai matydavau tik ryte kai mus i mokykla isleisdavo ,gryze jos jau nerasdavome ,o kai gryzdavo mes jau miegodavom,visas bendravimas budavo savaitgaliais

todel as savo vaikams drauge,na taip susikloste aplinkybes kad as 6 metai nedirbu ,ir visa savo demesi galiu skirti vaikams,dukra jau studente ,bet mes vis dar drauges,niekad nepuoliau i krastutinumus del prastesnio pazymio ,ar nevietoje padeto daikto,argi tame laime


tikiuosi ir su suneliu pavyks islaikyti draugyste

Ryšys kuriamas kasdien "dirbant" ta linkme. Žinoma, kol vaikas mažas, vienoks tas ryšys su rūpestinga mama, o kitoks - su žaidimų draugu tėčiu. Bet kai paaugs, pasimatys tikrieji rezultatai šio "darbo"...