man atrodo svarbu nuo pat pradziu kalbetis ir elgtis su vaiku kaip su sau lygiu, o ne kaip "su nieko nesuprantanciu" . Psasakot, tartis, aiskinti ir labai svarbus dalykas - pagarba
O man atrodo, kad šis ryšys atsiranda savaime. Nežinau, bet su dičkiu aš tą ryšį pajutau nuo gimimo ir jis labai stiprus yra, o va su mažiuku jis niekada nebuvo toks stiprus. Tai nereiškia, kad aš jo nemyliu, ar kad dički auklėju švelniau. Bet tas ryšys čia tikriausiai kaip pasakytu biolaukai labiau sutampa. 
Va ir dabar dičkis yra labiau mamytės vaikas, o mažiukas labiau tėvelio.
Va ir dabar dičkis yra labiau mamytės vaikas, o mažiukas labiau tėvelio.
na taip dazniausiai ir buna, man atrodo, kad vaikas tecio labiau klauso. o mama visada arciau, myli labiau, tai jos galima ir neklausyti taip 